„Vulcan“ antrajam Vokietijos ličio projektui numato 21,1 tūkst. tonų metinę galią

Australijos biržoje kotiruojama „Vulcan Energy“ rugsėjo 3 d. paskelbė preliminariąją „Project Ludwig“ galimybių studiją. Antrojo bendrovės projekto Ludwigshafeno regione projektinė galia siektų 21,1 tūkst. tonų baterijų klasės ličio karbonato per metus, o kartu būtų gaunama geoterminė šiluma. Tai dar nėra sprendimas statyti: bendrovė galutinį investicinį sprendimą numato tik užbaigusi pirmojo etapo „Lionheart“ statybas ir pradėjusi jo komercinę gamybą, o finansiniame modelyje daro prielaidą, kad toks sprendimas būtų priimtas 2029 m.

Studiją koordinavo ir ekonominį modelį parengė pati „Vulcan“. „Worley“ integravo proceso projektą bei parengė kapitalo sąnaudų vertinimą, „JordProxa“ projektavo ličio karbonato gamybos procesą, o GLJ peržiūrėjo atnaujintus ličio ir geoterminius išteklių vertinimus. Dėl to dokumentas suteikia gerokai daugiau techninių ribų nei trumpas pranešimas spaudai, bet jo pajamingumo, sąnaudų ir terminų prognozės tebėra projekto vystytojos scenarijus, o ne nepriklausomai garantuotas rezultatas.

1,26 mlrd. eurų sąmata remiasi konkrečia ličio kainos prielaida

„Project Ludwig“ plėtros kapitalo sąnaudos studijoje įvertintos 1,261 mlrd. eurų 2026 m. kainomis. Į šią sumą įtrauktas 15 proc. rezervas, tačiau neįtrauktos 126,1 mln. eurų savininko sąnaudos ir 63 mln. eurų objekto uždarymo sąnaudos. Finansavimo kaštai taip pat neskaičiuojami: modelis sudarytas taip, tarsi kapitalas būtų padengtas vien nuosavomis lėšomis. „Vulcan“ jau pradėjo strateginių partnerių atranką ir nurodo ketinanti projekto lygmeniu pritraukti mažumos investuotojų, o vėliau – skolintą finansavimą. Vadinasi, faktinis finansavimo poreikis ir kapitalo struktūra gali skirtis nuo antraštinės sąmatos.

Bendrovė skaičiuoja 2,607 mlrd. eurų vertę prieš mokesčius ir 1,727 mlrd. eurų po mokesčių, taikydama 8 proc. diskonto normą. Atitinkama vidinė grąžos norma būtų 25 ir 20,2 proc. Šių skaičių negalima laikyti dabartine projekto pardavimo verte. Jie priklauso nuo 30 metų veiklos modelio, 20 588 eurų už toną realios 2026 m. ličio karbonato kainos, 2 proc. ilgalaikės infliacijos ir kitų prielaidų. Pačioje studijoje nurodyta, kad ekonominis rezultatas jautriausias ličio kainai; joje pateikti kainos, kapitalo ir veiklos sąnaudų pokyčių iki 30 proc. jautrumo scenarijai.

Projektinė 21,1 tūkst. tonų metinė galia taip pat nėra pažadas, kad kiekvienais metais bus parduotas toks kiekis. Visam planuojamam laikotarpiui studijoje numatyta 517 tūkst. tonų produkcijos – mažiau nei paprasta 21,1 tūkst. tonų ir 30 metų sandauga, nes modelis apima gamybos didinimą bei veiklos ribojimus. Be to, Ludwigas gamintų ličio karbonatą, o „Lionheart“ – ličio hidroksido monohidratą; šių produktų ir jų kainų negalima tiesiogiai sutapatinti.

Ištekliai nėra atsargos, o išteklių padidėjimas dar nereiškia gavybos

Ludwigo ir Therese licencijų nurodytieji mineraliniai ištekliai, perskaičiuoti ličio karbonato ekvivalentu, padidinti nuo 655 tūkst. iki 1,251 mln. tonų. Dar 2,230 mln. tonų priskirta numanomų išteklių kategorijai. Perskirstymas ir naujas vertinimas atlikti pagal 2012 m. JORC kodeksą, o GLJ pateikė kompetentingo asmens peržiūrą. Vis dėlto pati ataskaita pabrėžia, kad mineraliniai ištekliai nėra rūdos atsargos ir jų ekonominis išgavimas nėra įrodytas.

Šis skirtumas svarbus, nes viešoje antraštėje milijonai tonų gali atrodyti kaip paruošta gamyba. Projekto planas remiasi siauresne išteklių dalimi, gręžinių našumo, ličio koncentracijos, išgavimo efektyvumo ir įrenginių prieinamumo prielaidomis. Toliau dar reikės 3D seisminių tyrimų, tikslesnio telkinio modelio, projektavimo, finansavimo ir leidimų. Todėl 1,251 mln. tonų rodiklis apibūdina geologinį vertinimą, o 21,1 tūkst. tonų – būsimą projektinę gamyklos galią; nė vienas nėra šiandien išgaunamas kiekis.

Tas pats sūrymas tiektų litį ir šilumą, bet lieka gręžimo bei seisminė rizika

Koncepcijoje numatyta 14 gavybos ir 14 reinjekcijos gręžinių penkiose aikštelėse bei maždaug 16 km jungiamųjų vamzdynų. Karštas požeminis sūrymas būtų tiekiamas į centrinį objektą, kuriame litis adsorbcijos būdu išgaunamas naudojant „Vulcan“ VULSORB technologiją, o tarpinis ličio chlorido tirpalas paverčiamas baterijų klasės ličio karbonatu. Geoterminė šiluma būtų naudojama pačiame procese ir tiekiama išorės vartotojams.

Studijoje skelbiama 3 125 GWh metinė atsinaujinančios šilumos gamyba, tačiau tai nėra visas parduodamas kiekis: dalis būtų suvartojama ličio procese. Bendrovė teigia, kad didžioji dalis galėtų būti skirta išorės klientams, bet galutinės šilumos pirkimo sutartys ir tarifai dokumente nepateikiami. Vidutinės šilumos pajamos modelyje siekia apie 42 mln. eurų per metus – tai prognozė, priklausanti nuo klientų, infrastruktūros ir kainų.

Gili geotermija turi ir vietinių rizikų. Ataskaitoje pripažįstama, kad sūrymo reinjekcija gali sukelti indukuotą seisminį aktyvumą; numatytas nuolatinis monitoringas, signalinių lygių sistema ir galimybė mažinti srautą. Kompetentingo asmens dalyje taip pat minimos tankiai apgyvendinto regiono žemės naudojimo, gręžinių vietų, vamzdynų trasų ir leidimų kliūtys. Bendrovė šias rizikas laiko valdomomis, bet iki statybos jos turės būti patikrintos konkrečiais tyrimais ir reguliuotojų sprendimais.

Europai tai tiekimo grandinės galimybė, ne artimiausio meto ličio pasiūla

Europos Komisijos suvestinėje nurodyta, kad ES pagamina mažiau nei 0,1 proc. pasaulio pirminio ličio ir yra labai priklausoma nuo importo. Todėl integruotas Vokietijos projektas, apimantis ir gavybą iš sūrymo, ir baterijų klasės cheminio produkto gamybą, tiesiogiai atitinka ES siekį didinti vietinę strateginių žaliavų grandinę. 21,1 tūkst. tonų metinį pajėgumą vis dėlto dar per anksti perskaičiuoti į elektromobilių skaičių: tam reikėtų žinoti konkrečias baterijų chemines sudėtis, talpas, gamybos nuostolius ir realią produkcijos apimtį.

Lietuvai „Project Ludwig“ nesukuria tiesioginio ličio tiekimo kontrakto ar mažesnės baterijų kainos. Jo reikšmė platesnė – Europos gamintojams atsirastų dar vienas regioninis baterijų žaliavos šaltinis ir kartu geoterminės šilumos projektas. Artimiausi tikrinami etapai bus „Lionheart“ paleidimas, Ludwigo strateginių partnerių atranka, detalioji galimybių studija, leidimai ir finansavimo sprendimas. Kol jie nebaigti, preliminariąją studiją tiksliausia vertinti kaip detalų investicinį scenarijų, o ne kaip jau patvirtintą naują ličio gavybos objektą.