Škotijoje pradėta statyti 350 MW / 1,4 GWh keturių valandų baterija
CIP priėmė galutinį investicinį sprendimą ir pradėjo „Kilmarnock South“ statybas. Bendrovė numato daugiau kaip 270 mln. eurų investiciją ir komercinę veiklą 2028 m. pirmąjį ketvirtį.
Nuotraukos informacijaGordon Brown / Geograph, CC BY-SA 2.0
„Copenhagen Infrastructure Partners“ spalio 2 d. paskelbė priėmusi galutinį investicinį sprendimą dėl „Kilmarnock South“ baterijų kaupimo projekto Pietų Airšyre, Škotijoje. 350 MW galios ir 1 400 MWh talpos ličio jonų sistema jau statoma, o komercinės veiklos pradžia planuojama 2028 m. pirmąjį ketvirtį. CIP investiciją vertina daugiau kaip 270 mln. eurų.
Keturių valandų trukmė gaunama energijos talpą padalijus iš vardinės galios: 1 400 MWh / 350 MW. Tai reiškia, kad visiškai įkrauta sistema teoriškai galėtų keturias valandas tiekti vardinę 350 MW galią. Realūs darbo režimai, nuostoliai, rezervas ir tinklo operatoriaus nurodymai gali būti kitokie, todėl šis santykis nėra garantuotas kasdienis iškrovimo grafikas.
Galutinis investicinis sprendimas ir pradėtos statybos projektą išskiria iš ankstyvų planų, kuriuose tėra žemės sklypas ar prijungimo paraiška. Vis dėlto 1,4 GWh dar negalima įtraukti į šiandien veikiančią Jungtinės Karalystės kaupimo galią: iki numatyto paleidimo liko statybos, įrangos pristatymas, bandymai ir tinklo priėmimas.
Projektas turi kapitalą ir rinkos partnerį, bet ne visą viešą techninę kortelę
Projektą sukūrė Didžiosios Britanijos lankstumo ir baterijų bendrovė „Noriker Power“, kurios kontrolinį akcijų paketą CIP įsigijo 2022 metais. „Noriker“ liks atsakinga už statybų valdymą. CIP taip pat nurodė, kad „Shell Energy Europe“ pagal ilgalaikį susitarimą optimizuos baterijos veiklą elektros ir sisteminių paslaugų rinkose.
Optimizavimo sutartis nėra tas pats, kas garantuota fiksuota grąža. Pajamos priklausys nuo elektros kainų skirtumų, balansavimo bei kitų lankstumo paslaugų poreikio, tinklo apribojimų ir baterijos prieinamumo. Viešame pranešime nėra sutarties trukmės, kainodaros formulės ar prognozuojamų metinių pajamų.
CIP patvirtina ličio jonų technologiją, bet neįvardija elementų gamintojo, sistemos integratoriaus, inverterių tiekėjo, ciklų garantijos ar tikslios naudojamos chemijos. Todėl negalima spręsti, ar bus naudojami LFP, NMC ar kitos sudėties elementai, ir negalima lyginti projekto kainos už kilovatvalandę su kitu objektu neįvertinus žemės, tinklo, statybos ir finansavimo skirtumų.
Daugiau kaip 270 mln. eurų yra bendrovės paskelbta bendra investicijos vertė. Ji nėra vien baterijų elementų pirkimo kaina, o pranešime nepateikta skolos bei nuosavo kapitalo struktūra. Projektą finansuoja CIP ketvirtasis flagmanų fondas „Copenhagen Infrastructure IV“, tačiau viešai neatskleistas atskiras skolinimo paketas ar valstybės subsidija.
Keturių valandų trukmė skirta ne vien dažnio rezervui
Škotijos energetikos sistema turi daug vėjo elektrinių ir periodiškai susiduria su tinklo apribojimais. Keturių valandų kaupiklis gali perkelti daugiau energijos tarp paros valandų negu trumpesnė vienos valandos sistema, taip pat teikti greitas balansavimo paslaugas. Tačiau vien projekto vieta ir talpa neįrodo, kiek konkrečiai vėjo energijos kasmet bus išsaugota nuo ribojimo.
Tikrasis poveikis priklausys nuo prijungimo mazgo, kainų signalų, perdavimo tinklo plėtros ir baterijos valdymo. Jei kaupiklis bus įkraunamas tuomet, kai energijos perteklius ar žema kaina nesutaps su vietiniu vėjo ribojimu, jo vaidmuo bus platesnis rinkos arbitražas, o ne vien atsinaujinančios energijos „gelbėjimas“. CIP nepateikė prognozuojamo metinio įkrovimo ir iškrovimo kiekio.
Projekto mastas vis dėlto rodo, kad ilgėjanti baterijų trukmė tampa investiciniu pasirinkimu, o ne vien demonstracija. 1,4 GWh viename objekte yra pakankamai didelė energijos talpa, kad statybų ir komercinio paleidimo eiga būtų reikšminga Europos kaupimo rinkos stebėsenai.
Baltijos rinkai tai masto orientyras, ne tiesioginis pajėgumas
Lietuvos ir Baltijos elektros rinkoms „Kilmarnock South“ tiesiogiai paslaugų neteiks: Jungtinė Karalystė veikia kitoje reguliacinėje ir rinkos aplinkoje, o fizinės jungtys nereiškia, kad Škotijos baterijos galia gali būti priskirta Lietuvos rezervams. Tačiau projektas yra naudingas keturių valandų kaupimo investicijų masto ir rizikos paskirstymo pavyzdys.
Lietuvoje didėjant saulės bei vėjo gamybai, vertingos bus ne vien momentinės megavatų galios, bet ir energijos talpa megavatvalandėmis. 350 MW ir 1 400 MWh pora aiškiai parodo, kodėl dviejų projektų su ta pačia galia vertė sistemai gali skirtis, jei jų iškrovimo trukmė nevienoda.
Iki paleidimo svarbiausi bus pagrindinių įrangos tiekėjų paskelbimas, statybų eiga, tinklo prijungimo bandymai ir faktinė komercinės veiklos data. Kol jie nepatvirtinti, saugiausia formuluotė yra „statomas ir planuojamas 2028 m.“, o ne „veikiantis didžiausias kaupiklis“. Tai esminė projekto brandos riba.
Vertinant galimą pamoką Baltijos rinkai, vien kapitalo sumos dalyba iš 1 400 MWh būtų klaidinanti. Daugiau kaip 270 mln. eurų gali apimti sklypą, prijungimą, civilinius darbus, galios elektroniką, projektavimą ir finansavimo sąnaudas, o kainos bei reikalavimai Škotijoje skiriasi nuo Lietuvos. Palyginimui reikėtų vienodos metodikos ir bent įrangos, prijungimo bei finansavimo dalių. Šiuo metu viešas pranešimas tokio suskaidymo nepateikia, todėl projektas labiau tinka technologinės trukmės ir brandos, o ne tariamos europinės kainos už kilovatvalandę orientyrui.
