Velsas leido statyti „Llŷr“ plaukiojančio vėjo projektą

Velso vyriausybė rugpjūčio 7 d. suteikė Section 36 leidimą „Cierco Energy“ vystomam „Llŷr“ plaukiojančio jūrinio vėjo projektui Keltų jūroje prie Pembrukšyro. Tai pirmasis didelis jūrinio vėjo projektas, kurį patvirtino naujoji Velso vyriausybė. Leidimas perkelia sumanymą iš planavimo į pasirengimo statybai etapą, nors iki pirmosios elektros dar numatytas ilgas kelias – gamyba planuojama 2031 m.

„Llŷr“ apibūdinamas kaip bandymų ir demonstravimo projektas. Jo paskirtis – patikrinti plūduriuojančias platformas bei jų tiekimo grandinę gilesniuose vandenyse, kur įprastas į jūros dugną įtvirtintas pamatas tampa techniškai sudėtingesnis ar brangesnis. Leidimas nėra technologijos komercinės sėkmės įrodymas, tačiau suteikia vietą realaus masto mokymuisi.

Keltų jūra laikoma viena perspektyvių Europos plūduriuojančio vėjo zonų, nes didesnis gylis riboja tradicinių pamatų taikymą. Tačiau geras vėjo išteklius dar nepadaro projekto ekonomiško. Elektros kabelio maršrutas, uosto atstumas, jūros dugno sąlygos ir galimybė saugiai prižiūrėti įrangą nulems ne mažiau nei vidutinis vėjo greitis.

Plūduriuojanti turbina keičia ne tik pamatą

Plūduriuojančią konstrukciją laiko inkaravimo sistema, o elektros kabelis turi prisitaikyti prie platformos judėjimo. Projektuotojams reikia valdyti bangų apkrovas, koroziją, nuovargį ir priežiūrą toliau nuo kranto. Kita vertus, didesnis gylis gali atverti stipresnio ir tolygesnio vėjo zonas, kurių nepasiekia tradicinės seklesnių vandenų konstrukcijos.

Demonstracinis mastas leidžia tikrinti ne vien turbiną. Uostams reikia vietos platformas surinkti, vilkikams – jas nuplukdyti, o serviso komandoms – saugiai pasiekti. Jei vienas iš šių etapų lieka neparengtas, technologinis pranašumas jūroje nevirs konkurencinga elektros kaina. Dėl to „Llŷr“ vertė bus matuojama ir tuo, kiek praktinių žinių lieka Velso uostuose bei įmonėse.

Velso vyriausybė teigia, kad statybos etape projektas galėtų sukurti apie 2 000 darbo vietų. Tai projekto ir valdžios pateikiamas įvertis, o ne jau sudarytų darbo sutarčių skaičius. Realus vietinis poveikis priklausys nuo pirkimų sąlygų, komponentų kilmės, uostų pasirengimo ir to, kiek laikinos statybos veiklos virs ilgalaike eksploatavimo kompetencija.

Plūduriuojančios konstrukcijos turi vieną logistinį pranašumą: didelę dalį surinkimo galima atlikti uoste, o platformą į vietą nuvilkti. Remontui kai kuriais atvejais ją būtų galima grąžinti į krantą, nors tai priklauso nuo projekto konstrukcijos. Ši galimybė mažina dalį darbų jūroje, bet kartu reikalauja giliavandenės krantinės ir labai didelės surinkimo aikštelės.

Leidimas pradeda, bet neužbaigia projekto rizikos

Po Section 36 sprendimo dar reikės finansavimo, tiekimo sutarčių, tinklo sprendimų ir galutinių statybos planų. 2031 m. terminas palieka laiko technologijai bręsti, tačiau kartu reiškia kainų, palūkanų ir įrangos tiekimo riziką. Plūduriuojančio vėjo projektai vis dar konkuruoja su sparčiai pigusiais fiksuoto pamato parkais, saulės energetika ir kitomis švarios gamybos priemonėmis.

Europos energetikai „Llŷr“ svarbus kaip tarpinė grandis tarp bandomosios platformos ir didelio komercinio parko. Vienas leidimas dar nesukuria pramonės, bet be tokių projektų sunku patikrinti montavimą, priežiūrą ir realų energijos kiekį jūroje. Artimiausi projekto etapai parodys, ar Velso sprendimas virsta finansuojama infrastruktūra, ar lieka planavimo pergalė be turbinos vandenyje.

Aplinkos stebėsena bus dar vienas projekto patikimumo matas. Nors plūduriuojančios turbinos išvengia masyvaus fiksuoto pamato, inkarai, kabeliai, triukšmas ir laivyba vis tiek veikia jūros aplinką. Demonstracinis parkas turėtų suteikti duomenų, kurie leis būsimus didesnius projektus vertinti ne pagal bendras prielaidas, o pagal faktinį poveikį Keltų jūros sąlygomis. Svarbu, kad šie duomenys būtų vieši ir palyginami per kelis sezonus, nes trumpas statybos stebėjimas neparodo viso ilgo eksploatacijos ciklo per daugelį metų.