„Amber Grid“ 2035 m. plane vandeniliui numato 1,2 mlrd. eurų – tai dar ne statybų biudžetas

„Amber Grid“ paskelbė 2026–2035 m. dujų perdavimo tinklų plėtros planą, kurį, bendrovės teigimu, patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Dokumente gamtinių dujų perdavimo infrastruktūrai numatyta 438,1 mln. eurų investicijų, o bazinis būsimos vandenilio infrastruktūros poreikis vertinamas apie 1,2 mlrd. eurų. Pasirinkus papildomą atšaką, ši suma galėtų didėti iki maždaug 1,7 mlrd. eurų.

Svarbiausia riba – tai dešimties metų sistemos planas ir scenarijais pagrįstas investicijų poreikis, o ne vienu sprendimu skirtas valstybės biudžetas ar pasirašytų statybų sutarčių vertė. Kiekvienai stambiai vandenilio trasai dar reikės techninio projekto, leidimų, finansavimo, tarpvalstybinio suderinimo ir patvirtintos paklausos.

Bendrovė planą pirmą kartą parengė pagal bendrą „Amber Grid“ ir „Litgrid“ elektros, gamtinių dujų bei vandenilio raidos scenarijų. Tokia integracija svarbi, nes elektrolizės įrenginiai didina elektros paklausą, o dujų ir vandenilio tinklai gali keisti, kur ir kada ši energija vartojama. Vis dėlto scenarijus nėra garantuotas vartojimo grafikas.

1,2 mlrd. eurų apima koridoriaus viziją, o ne vieną jau patvirtintą objektą

„Amber Grid“ baziniu atveju vertina Lietuvos vandenilio transportavimo infrastruktūrą kaip dalį Šiaurės ir Baltijos šalių koridoriaus. Šešias valstybes jungiantis tinklas – Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Vokietija – bendrovės planuose galėtų pradėti veikti iki 2035 metų. Tai numatomas terminas, bet ne galutinai patvirtinta visų atkarpų eksploatacijos data.

Viešame pranešime nėra vienos galutinės Lietuvos trasos, visų vamzdynų kilometrų, rangovų ar statybų pradžios datos. 1,7 mlrd. eurų alternatyva siejama su papildoma atšaka, todėl jos negalima pridėti prie 1,2 mlrd. eurų ir skelbti 2,9 mlrd. eurų bendra suma. Tai du skirtingi tinklo konfigūracijos scenarijai.

Bendrovė prognozuoja, kad žaliojo vandenilio gamyba Lietuvoje 2035 m. galėtų siekti nuo 2,25 iki 10,68 TWh. Intervalas beveik penkis kartus skiriasi, todėl vien viršutinė riba nėra bazinė prognozė. Rezultatas priklausys nuo elektrolizerių investicijų, elektros kainos, atsinaujinančios gamybos, pramonės ir transporto paklausos bei eksporto galimybių.

Planas taip pat numato, kad biometanas iki 2035 m. galėtų sudaryti iki 10 proc. šalies dujų vartojimo. Formuluotė „iki“ reiškia scenarijaus viršutinę ribą, o ne jau pasiektą dalį ar privalomą tikslą. Tam reikės gamybos įrenginių, kokybės kontrolės ir prijungimo prie skirstymo ar perdavimo tinklo.

Gamtinių dujų tinklas lieka atskira investicijų dalis

438,1 mln. eurų gamtinių dujų perdavimo investicijos apima esamos sistemos patikimumą, saugumą, efektyvumą ir pritaikymą kintančiam srautui. Ši suma nėra vandenilio tinklo dalis, nors dalis esamų koridorių, kompresorių ar matavimo infrastruktūros ateityje gali būti vertinama dėl pritaikymo kitoms dujoms.

Negalima iš anksto laikyti, kad visas dabartinis gamtinių dujų vamzdynas bus tinkamas grynam vandeniliui. Medžiagų trapumas, slėgis, kompresoriai, apskaita ir saugos reikalavimai skiriasi. Plane nurodytas atskiras milijardinis vandenilio infrastruktūros poreikis kaip tik parodo, kad perėjimas nėra vien kitos dujos tame pačiame vamzdyje.

Bendra EPSO-G grupės tinklų plėtros planų vertė, kaip nurodo „Amber Grid“, siekia apie 4,1 mlrd. eurų. Šis skaičius apima ne vien dujas ar vandenilį, bet ir elektros perdavimo sistemos plėtrą, todėl jo negalima pateikti kaip „Amber Grid“ investicijos ar vandenilio projekto kainos.

Lietuvai lemiamas bus realus vartotojas, ne vien vamzdyno kryptis

Vandenilio koridorius Lietuvai galėtų suteikti eksporto ir importo kelią, tačiau ekonomika priklausys nuo realių gamintojų bei pirkėjų. Trąšų, chemijos, transporto ar sintetinių degalų pramonės sutartys turės parodyti, kokio kiekio ir kokia kaina reikės. Be ilgalaikės paklausos didelė infrastruktūra rizikuotų būti naudojama per mažai.

Kitas klausimas – finansavimo pasidalijimas. Bendrovės planas nepaverčia visos sumos automatiškai tinklo tarifu ar valstybės išlaidomis. Galimos ES fondų, operatoriaus, skolinto kapitalo ir naudotojų įmokų kombinacijos turės būti vertinamos atskiruose projektuose bei reguliuotojo sprendimuose.

Koridoriaus galimybių studijos, tarpvalstybiniai susitarimai, trasų parinkimas, aplinkos vertinimai, finansavimo sprendimai ir pirmieji komerciniai pajėgumų užsakymai parodys, kiek scenarijus artėja prie statybų. Kol jų nėra, tiksliausia sakyti, kad VERT patvirtintame plane aprašytas poreikis ir raidos kryptis, o ne kad Lietuva jau išleido ar galutinai skyrė 1,2 mlrd. eurų. Ši riba svarbi ir vertinant būsimą tarifų poveikį vartotojams bei galimas viešojo finansavimo sąlygas.

Svarbi ir elektros sistemos pusė. Jeigu vandenilis būtų gaminamas elektrolizeriais tik didžiausios atsinaujinančios gamybos valandomis, įrenginiai galėtų padėti panaudoti dalį perteklinės elektros, bet jų ekonomika priklausytų nuo mažesnio darbo valandų skaičiaus. Jei jie veiktų nuolat, reikėtų daugiau elektros gamybos ir tinklo galios. Todėl bendras „Amber Grid“ ir „Litgrid“ scenarijus yra būtina pradžia, tačiau tik konkretūs elektrolizerių projektai parodys, kur atsiras apkrova, kiek reikės sustiprinti elektros tinklą ir ar vamzdynas bus naudojamas pakankamai intensyviai.