„Volvo“ autonominiai sunkvežimiai Europos kasyklose ir karjeruose pervežė daugiau kaip 3 mln. tonų

„Volvo Autonomous Solutions“ paskelbė, kad jos autonominio transporto sistema esamuose ir jau užbaigtuose Europos kasybos bei karjerų objektuose iš viso pervežė daugiau kaip 3 mln. tonų medžiagos. Tai kumuliacinis kelių klientų ir skirtingų laikotarpių rodiklis, o ne vienos kasyklos rezultatas ar per vienus metus pasiektas kiekis. Pagrindiniai bendrovės įvardyti objektai yra „Brønnøy Kalk“ karjeras Norvegijoje ir „Boliden“ Garpenbergo kasykla Švedijoje.

Tema išryškėjo rugsėjo 28 d. „Electrek“ publikacijoje, tačiau apimtis tikslinta pagal rugsėjo 24 d. „Volvo“ pranešimą ir atskirą „Boliden“ projekto ataskaitą. „Electrek“ 3 mln. tonų ribą susiejo su Garpenbergo objektu, o pirminis „Volvo“ dokumentas aiškiai nurodo, kad skaičius sudėtas iš dabartinių ir užbaigtų klientų aikštelių Europoje. Todėl jo negalima priskirti vien Švedijos kasyklai.

Naujas skaičius yra realaus darbo matas, o ne gamintojo demonstracija parodoje. Vis dėlto jis neatskleidžia, per kiek valandų atliktas darbas, kiek kainavo viena pervežta tona, koks buvo techninis prieinamumas ar kiek kartų reikėjo žmogaus įsikišimo. Be šių duomenų 3 mln. tonų patvirtina mastą, bet neleidžia savarankiškai apskaičiuoti našumo ar ekonominės grąžos.

Norvegijoje technika dirba penkių kilometrų maršrute

„Brønnøy Kalk“ objekte autonominis transportavimas pradėtas 2023 metais. Naujausiame „Volvo“ pranešime teigiama, kad devyni sunkvežimiai gabena medžiagą penkių kilometrų maršrutu nuo karjero iki smulkintuvo, tačiau atskirame bendrovės projekto puslapyje tebenurodyti septyni autonominiai sunkvežimiai. Šaltiniai nepaaiškina, ar parkas buvo padidintas, ar skiriasi skaičiavimo apimtis, todėl tikslus dabartinis technikos skaičius laikomas nepatvirtintu. Kelias apima ilgus tunelius ir stačias įkalnes, tad sistema valdo pasikartojančią pramoninę trasą su sudėtingu reljefu.

Šiame karjere 2025 m. buvo pasiekta pirmojo milijono tonų riba. Dabartinis bendras 3 mln. tonų rezultatas rodo, kad sistema po ankstyvojo etapo toliau vykdė klientų užduotis, tačiau „Volvo“ nepaskelbė, kokia naujojo rodiklio dalis tenka Norvegijai. Negalima tiesiog atimti vieno milijono ir likusių dviejų priskirti Švedijai, nes į bendrą skaičių gali patekti ir kitos dabartinės ar užbaigtos aikštelės.

„Autona / earth“ parduodama kaip transporto paslauga uždaroms teritorijoms. Į paketą įeina autonomijai pritaikyti sunkvežimiai, „Volvo Virtual Driver“ programinė įranga, aikštelės infrastruktūra, parko valdymas, eksploatavimo bei prieinamumo paslaugos. Toks modelis perkelia dalį techninės integracijos ir priežiūros atsakomybės tiekėjui, tačiau viešame pranešime neatskleistos klientų sutarčių kainos ar rizikos pasidalijimas.

Bendrovė taip pat nurodo, kad autonominiai sunkvežimiai gaminami „Volvo Group“ gamykloje Säffle mieste Švedijoje. Gamyklinis parengimas gali palengvinti vienodos konfigūracijos pristatymą į naujas aikšteles, bet pats savaime neparodo parduoto parko dydžio. Pranešime nepateiktas pagamintų transporto priemonių skaičius, užsakymų portfelis ar terminas, per kurį kitas klientas galėtų pereiti nuo aikštelės parengimo iki nuolatinės autonominės veiklos.

Garpenberge užbaigtas konkretus 700 tūkst. tonų projektas

Papildomą patikrą suteikia birželio 4 d. „Boliden“ pranešimas. Jame nurodyta, kad Garpenbergo kasykloje autonomiškai pervežta beveik 700 tūkst. tonų uolienų užpildo medžiagos, atlikta daugiau kaip 11 tūkst. transporto ciklų ir nuvažiuota 56 tūkst. kilometrų. Medžiaga gabenta iš vietos karjero į dinamiškai parenkamą iškrovimo zoną, stiprinant atliekų saugyklos užtvanką.

Šis etapas jau užbaigtas, todėl jį tikslu vadinti praktiniu kliento projektu, o ne būsimo diegimo pažadu. Kartu „Boliden“ ir „Volvo“ skelbiami saugos bei efektyvumo pranašumai yra projekto dalyvių vertinimai. Dokumentuose nepateikta nepriklausoma incidentų statistika, palyginimas su žmogaus vairuojamu parku ar išmatuotas produktyvumo pokytis, tad šių naudų negalima pateikti kaip universalaus rezultato visoms kasykloms.

Garpenberge naudotas autonominis „Volvo FH“ kasybai. Pranešimuose nepaskelbta, kad visas 3 mln. tonų kiekis būtų pervežtas elektriniais sunkvežimiais, todėl autonomijos nereikia sutapatinti su elektrine pavara ar nuline tiesiogine emisija. Robotizuotas valdymas ir jėgos pavaros elektrifikacija yra atskiri techniniai sprendimai, kuriuos būtina vertinti atskirai.

Europai svarbus ne vien tonažas, o pakartojamas diegimo modelis

Europos pramonei ši riba svarbi tuo, kad autonominis transportas veikia tikrose Šiaurės Europos kasybos operacijose, o ne vien bandomoje transporto priemonėje. Uždaros aikštelės turi aiškiai apibrėžtus maršrutus, kontroliuojamą prieigą ir pasikartojančias užduotis, todėl jose lengviau valdyti riziką nei viešuosiuose keliuose. Tai paaiškina, kodėl kasyba ir karjerai gali tapti ankstyva pramoninės autonomijos rinka.

Tiekimo grandinės požiūriu tokie diegimai aktualūs ir energetikos sektoriui: Europos baterijų, tinklų bei atsinaujinančios energetikos plėtra didina metalų ir statybinių medžiagų poreikį. Tačiau vien autonominis pervežimas nepadaro išgaunamos žaliavos tvaresnės. Visą poveikį lemia kasybos metodas, naudojama energija, transporto priemonių pavara, atliekų tvarkymas ir tai, ar automatizacija iš tikrųjų sumažina energijos sąnaudas vienai tonai.

Lietuvai tiesioginis naujas projektas nepaskelbtas, bet modelis svarbus karjerams, statybinių medžiagų gamintojams ir uždarų teritorijų logistikai. Prieš vertinant vietinį pritaikymą reikėtų matyti darbo ciklo kainą, eksploatacinį prieinamumą, saugos pagrindimą ir aikštelės infrastruktūros reikalavimus. Kitas patikimas etapas bus ne dar didesnis bendras tonažas, o atskirų objektų palyginami duomenys, rodantys, kiek autonomija pakeičia sąnaudas, energijos vartojimą ir darbuotojų riziką.