Vokietijoje atsinaujinanti elektra pasiekė 59,1 proc., iškastinė generacija nuo 2018 m. beveik perpus mažesnė

Vokietijoje per 2026 m. pirmąjį pusmetį pagaminta ir į viešąjį tinklą patiekta 230,6 TWh elektros, rugsėjo 8 d. paskelbė federalinė statistikos tarnyba „Destatis“. Atsinaujinantys šaltiniai sudarė 136,4 TWh, arba 59,1 proc., ir pagamino 6,5 proc. daugiau nei prieš metus. Iškastinė generacija siekė 94,2 TWh – beveik perpus mažiau negu 174,6 TWh tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu.

„Clean Energy Wire“ atkreipė dėmesį į ilgalaikį lūžį, tačiau pagrindiniai skaičiai yra preliminari oficiali „Destatis“ statistika. Ji apima Vokietijoje pagamintą ir į bendrojo tiekimo tinklą patiektą elektrą, o ne visą galutinį šalies energijos vartojimą. Todėl 59,1 proc. negalima vadinti nei visos energetikos atsinaujinančia dalimi, nei buitinių vartotojų suvartotos žaliosios elektros procentu.

Vėjas susigrąžino pirmą vietą, bet palyginimo bazė buvo silpna

Vėjo elektrinės per šešis mėnesius pagamino 67,7 TWh – 12,3 proc. daugiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį – ir sudarė 29,4 proc. visos į tinklą patiektos vidaus gamybos. „Destatis“ augimą sieja ir su neįprastai menku vėju ankstesnių metų pradžioje. Dėl to dviženklis metinis šuolis rodo atsigavimą nuo silpnos bazės, o ne vien naujų turbinų indėlį.

Saulės elektrinių dalis pasiekė 17,8 proc., todėl fotovoltika liko trečias didžiausias šaltinis po vėjo ir anglies. Oficialioje suvestinėje taip pat matyti sezoniškumas: išskyrus sausį, kiekvieną pirmojo pusmečio mėnesį atsinaujinantys šaltiniai į tinklą patiekė daugiau elektros nei konvenciniai. Tai svarbus sistemos pokytis, tačiau pusmečio vidurkis neatskleidžia valandų, kai gamyba buvo maža arba reikėjo importo, kaupimo ir valdomų elektrinių.

Anglis traukėsi, o dujų gamyba padidėjo

Anglies elektrinės pagamino 49,4 TWh, 0,5 proc. mažiau nei prieš metus, ir su 21,4 proc. dalimi liko antras didžiausias elektros šaltinis. Gamtinių dujų gamyba tuo pat metu augo 6,4 proc. iki 38,0 TWh ir sudarė 16,5 proc. bendros apimties. Taigi aukštesnė atsinaujinančių šaltinių dalis nereiškė vienodo visų iškastinių technologijų mažėjimo.

Nuo 2018 m. iki 2026 m. pirmųjų pusmečių iškastinė gamyba sumažėjo 80,4 TWh, o atsinaujinanti padidėjo kiek daugiau nei ketvirtadaliu. Tai aprašo pagamintos energijos pokytį, ne elektrinių vardinės galios santykį. Anglies, dujų, saulės ir vėjo įrenginiai turi skirtingus darbo režimus, todėl vien megavatų parkas nepaaiškintų 230,6 TWh pusmečio rezultato.

Aritmetiškai atsinaujinančios ir iškastinės gamybos sumos sudaro visą skelbiamą 230,6 TWh vidaus tiekimą į tinklą. Vis dėlto atskiros viešai išvardytos vėjo, saulės, anglies ir dujų kategorijos nesudaro visos sumos, nes statistikoje yra ir kitų šaltinių. Todėl iš keturių didžiausių technologijų skaičių negalima apskaičiuoti tariamai trūkstamos vienos kuro rūšies ar daryti išvados apie nepaminėtų elektrinių uždarymą.

Vokietija priartėjo prie subalansuotos tarpvalstybinės prekybos

Elektros importas sumažėjo 8,7 proc. iki 34,5 TWh, o eksportas augo 14,9 proc. iki 33,9 TWh. Vokietija per pusmetį liko nedidelė grynoji importuotoja – maždaug 0,6 TWh skirtumu. Prieš metus importo perteklius siekė 8,3 TWh. Šie kiekiai yra fiziniai srautai per pasienio taškus; „Destatis“ statistika neaprašo prekybos kainų ar to, kurioms sutartims priskirta konkreti energija.

Kartu vidaus gamyba buvo 4,5 proc. didesnė nei prieš metus, o šalyje prieinamas ir paklausą atitinkantis elektros kiekis padidėjo tik 1,0 proc. iki 231,2 TWh. Skirtumas primena, kad gamybos, importo, eksporto ir vartojimo rodikliai nėra keičiami vienas kitu. Vien didesnė gamyba neleidžia spręsti, kaip keitėsi vartotojų sąskaitos ar tinklo perkrovos.

Be kainų duomenų negalima teigti ir to, kad beveik subalansuotas fizinis importas bei eksportas reiškė finansinį prekybos balansą. Elektra skirtingomis valandomis gali būti perkama ir parduodama labai skirtingomis kainomis. Pusmečio energijos kiekiai gerai parodo sisteminę kryptį, tačiau ekonominiam rezultatui reikėtų valandinių srautų, kainų zonų ir perdavimo apribojimų analizės.

Lietuvai svarbi pamoka – lyginti energiją, galią ir laiką atskirai

Vokietijos rezultatas Lietuvai aktualus kaip didelės su Europos rinka sujungtos sistemos kryptis. Daugėjant vėjo ir saulės gamybos, didesnę vertę įgyja lankstus vartojimas, kaupikliai, tarpvalstybiniai ryšiai ir valandinis kainų signalas. Vis dėlto Vokietijos 59,1 proc. dalies negalima tiesiogiai perkelti Lietuvai: skiriasi elektrinių parkas, paklausa, jungtys ir statistikos aprėptis.

Praktiškai svarbiausia skaityti kelis rodiklius kartu. 136,4 TWh parodo per pusmetį pagamintą atsinaujinančią energiją, 59,1 proc. – jos dalį konkrečioje vidaus tinklo gamybos imtyje, o beveik perpus mažesnė iškastinė generacija – aštuonerių metų kryptį. Nei vienas iš jų atskirai nepatvirtina tiekimo patikimumo, mažesnių kainų ar emisijų rezultato; tam reikėtų papildomų valandinių, kainų ir išmetamųjų teršalų duomenų.