Vokietijoje prašyta prijungti 573,5 GW baterijų galios
2025 m. operatoriai gavo 18 158 baterijų kaupiklių prijungimo prašymų. Tų pačių metų paraiškoms išduoti pažadai apėmė 33,9 GW, tačiau net ir šis rodiklis dar nereiškia, kad projektai bus pastatyti.
Nuotraukos informacija„Hello Green“ / „OpenAI“ sukurta AI iliustracija
Vokietijos federalinės tinklų agentūros valdoma SMARD platforma rugpjūčio 20 d. paskelbė pirmą tiesioginį 2024 ir 2025 m. baterijų prijungimo duomenų palyginimą. Per 2025-uosius perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriai gavo 18 158 paraiškų, kuriose prašyta maždaug 573,5 GW galios ir 1 583 GWh energinės talpos. Tais pačiais metais visoms nagrinėtoms paraiškoms, įskaitant pateiktas anksčiau, išduoti 1 937 prijungimo pažadai, kurių bendra galia siekė 54,2 GW, o talpa – 142,4 GWh. Šių dviejų sumų negalima paversti atmetimo rodikliu: pati agentūra perspėja, kad vienas projektas gali būti pateiktas kelioms galimoms vietoms.
Paraiškų skaičius per metus išaugo 194 proc., prašyta galia – 43 proc., o energinė talpa – 139 proc. Išduotų pažadų skaičius didėjo 55 proc., jų galia – 119 proc., talpa – 207 proc. Šie tempai rodo ne tik kaupimo rinkos plėtrą, bet ir tai, kad projektų vystytojai stengiasi rezervuoti retą prijungimo galimybę. SMARD duomenys kol kas neatskiria savarankiškų kaupiklių nuo prie saulės ar vėjo elektrinių prijungtų baterijų, todėl iš jų negalima apskaičiuoti vien tik atskirų baterijų parkų portfelio.
Paraiška, pažadas ir veikiantis parkas matuoja tris skirtingus etapus
Bendra 573,5 GW paraiškų galia yra paklausos tinklo prieigai matas, o ne planuojamos statybos prognozė. Vystytojas gali tą pačią techninę idėją pateikti keliuose prijungimo taškuose, kad padidintų tikimybę gauti tinkamą pasiūlymą. Jei pažadai gaunami keliose vietose, paprastai įgyvendinama viena. Todėl paprastas paraiškų sumavimas kelis kartus suskaičiuoja dalį to paties kapitalo, įrangos ir būsimos rinkos paslaugos.
Prijungimo pažadas yra tvirtesnis signalas, nes tai privalomas pasiūlymas sudaryti prijungimo sutartį. Vis dėlto ir jis dar nėra galutinis investicinis sprendimas, užbaigtas finansavimo etapas, pastatyta baterija ar komercinė veikla. Projektui dar reikia žemės, leidimų, įrangos, kapitalo ir pajamų modelio. Be to, 1 937 bendras 2025 m. pažadų skaičius apima ir ankstesniais metais pateiktas paraiškas, todėl jo negalima tiesiogiai dalyti iš 18 158 tais pačiais metais gautų prašymų.
Tiesioginiam 2025 m. srautui SMARD pateikia atskirą pjūvį: iš tais metais gautų paraiškų pažadai išduoti 1 468 atvejais, apimant 33,9 GW galios ir 98,8 GWh talpos. Skirstymo tinkluose 1 429 paraiškoms, kurių bendra galia siekė 16,8 GW, suteikti prijungimo pažadai; perdavimo tinkle tokių paraiškų buvo tik 39, bet jų galia siekė 17,2 GW. Vadinasi, beveik vienodą pažadėtą galią sudarė visiškai skirtingas projektų skaičius ir mastas.
142,4 GWh beveik prilygsta Vokietijos hidroakumuliacinių elektrinių talpai
Reguliuotojas 142,4 GWh pažadėtų baterijų talpą palygino su maždaug 147 GWh, kuriuos gali sukaupti 28 Vokietijos hidroakumuliacinės elektrinės. Tačiau galios ir talpos santykis parodo svarbų skirtumą. Pažadėtos baterijos, jei visos būtų realizuotos, turėtų 54,2 GW galią – vardine galia jų energijos pakaktų maždaug 2,6 valandos. Hidroakumuliacinių elektrinių 6,2 GW galia ir 147 GWh talpa teoriškai reiškia beveik paros trukmę. Tai apytikslis nominalių rodiklių santykis, ne faktinės eksploatacijos prognozė.
Baterijos dėl didelės galios gali labai greitai reaguoti į kainą, dažnį ar saulės gamybos perteklių, o hidroakumuliacija gali energiją tiekti ilgiau. Viena technologija todėl automatiškai nepakeičia kitos. Skaičių panašumas pagal gigavatvalandes neturėtų būti verčiamas teiginiu, kad Vokietija jau gavo antrą hidroakumuliacijos parką: pažadėta baterijų talpa dar nepastatyta, o jos iškrovimo trukmė ir darbo režimas kitokie.
Dabartinis atotrūkis nuo pažadų ypač didelis. Marktstammdatenregister registre agentūra rado 1 292 veikiančius kaupiklius, prijungtus bent prie vidutinės įtampos tinklo, kurių bendra galia yra apie 3,6 GW, o talpa – maždaug 6 GWh. Net dalies pažadėtų projektų realizavimas šį parką padidintų kelis kartus, tačiau tik faktinis prijungimas parodys, kiek paraiškų eilė virs fizine infrastruktūra.
Tinklo vieta tampa tokia pat svarbi kaip baterijos kaina
2026 m. pradžios duomenys rodo, kad spaudimas neslūgsta. Iki balandžio 1 d. perdavimo tinklų operatoriai buvo išdavę 64 pažadus, apimančius 24,7 GW ir 55,4 GWh; į šią sumą taip pat pateko toliau nagrinėtos ankstesnių metų paraiškos. Galia jau buvo arti visų 2025 m. perdavimo tinklo pažadų 27,3 GW, tačiau tai vėl yra administracinis etapas, ne per pirmą ketvirtį pastatyta baterijų galia.
Didelė eilė gali paskatinti tinklo operatorius vertinti ne vien pateikimo laiką, bet ir projekto pasirengimą bei elgesį sistemoje. Bundesnetzagentur paaiškinimuose numatyta galimybė taikyti įgyvendinimo užstatus ir lanksčias prijungimo sutartis, kurios tam tikromis valandomis ribotų įkrovimą ar iškrovimą. Tokios priemonės gali padėti atskirti rimtai parengtą projektą nuo spekuliatyvaus vietos rezervavimo, bet jų sąlygos turi būti skaidrios ir vienodos konkurentams.
Lietuvai Vokietijos skaičiai nėra tiesioginė rinkos prognozė, tačiau jie pateikia naudingą metodinę pamoką. Viešai skelbiant planuojamų kaupiklių apimtį verta atskirai rodyti paraiškas, rezervuotą galią, pasirašytas sutartis, statomus ir veikiančius objektus. Priešingu atveju investuotojai bei visuomenė gali nominalų gigavatų sąrašą palaikyti artėjančia pasiūla, nors tikroji atranka vyksta prijungimo taške.
Artimiausias reikšmingas SMARD atnaujinimas turėtų parodyti, kiek 2025 m. pažadėtų 54,2 GW perėjo į statybą ir faktinį prijungimą, kiek laiko tai užtruko ir kokia dalis sutarčių tapo lanksti. Tik realizacijos rodiklis leis spręsti, ar naujos prijungimo taisyklės spartina geriausiai parengtus projektus, ar paraiškų gausa tebelieka popieriniu tinklo trūkumo atspindžiu.
