Vokietija 480 MW inovacijų aukcioną skyrė tik saulės ir kaupimo projektams
Konkurse pasiūlyta 678 MW, o svertinė vidutinė laimėjimo vertė sumažėjo iki 5,14 ct/kWh. Vis dėlto 480 MW nėra vien baterijų galia, o saugyklų energijos talpa ir statybų terminai dar nepaskelbti.
Nuotraukos informacijaP170 / Wikimedia Commons, CC BY-SA 4.0
Vokietijos federalinė tinklų agentūra „Bundesnetzagentur“ rugsėjo 29 d. paskelbė rugsėjo 1 d. užsibaigusio inovacijų aukciono rezultatus: atrinkti 32 pasiūlymai, kurių bendra galia siekia 480 MW, ir visi jie jungia saulės elektrines su energijos kaupimo įrenginiais. Konkursui buvo numatyta 475 MW apimtis, tačiau pateikti 53 pasiūlymai sudarė 678 MW, todėl paklausa gerokai viršijo siūlytą kiekį. Keturis pasiūlymus reguliuotojas pašalino iš procedūros.
Laimėjusių pasiūlymų vertės svyravo nuo 4,50 iki 5,40 euro cento už kilovatvalandę. Pagal galią svertinis vidurkis buvo 5,14 ct/kWh, palyginti su 5,34 ct/kWh ankstesniame tokio pobūdžio etape. Tai rodo stiprią konkurenciją dėl paramos, tačiau 5,14 ct/kWh nėra elektros biržos, namų ūkio ar visos sistemos pagamintos energijos kaina. Tai konkretaus Vokietijos aukciono laimėjimo rodiklis pagal jo taisykles.
Skaičius 480 MW taip pat neturi būti vadinamas baterijų galia. Reguliuotojas skelbia atrinktų saulės ir kaupimo kombinacijų bendrą galią, bet pranešime neatskiria, kiek megavatų tenka saulės moduliams ir kiek – kaupiklių keitikliams. Dar svarbiau, nepateikiama baterijų energijos talpa megavatvalandėmis ar numatoma iškrovos trukmė. Be šių duomenų neįmanoma spręsti, kiek valandų laimėję projektai galės perkelti saulės gamybą į kitą paros laiką.
Didžiausia dalis atiteko Bavarijai, bet laimėjimas dar nėra veikianti elektrinė
Bavarijoje atrinkta 12 pasiūlymų, kurių bendra apimtis – 177 MW. Brandenburgui teko keturi projektai ir 94 MW, o Šiaurės Reino-Vestfalijai – taip pat keturi projektai, sudarantys 48 MW. Likusi galia pasiskirstė kitose žemėse. Geografinis vaizdas svarbus, nes saulės gamybos profilis, tinklo apribojimai, žemės kaina ir vietos paklausa skiriasi, tačiau oficiali santrauka nepateikia kiekvienos aikštelės pavadinimo, kaupiklio chemijos ar prijungimo datos.
Aukciono rezultatas reiškia suteiktą teisę į nustatytą paramos režimą, o ne jau pagamintą elektrą. Projektų vystytojams dar reikės užbaigti finansavimą, įrangos pirkimą, statybą ir prijungimą prie tinklo. Dalis terminų bei prievolių nustatoma konkurso taisyklėse, bet vien rezultatų pranešimas nepatvirtina, kad visi 480 MW bus pradėti eksploatuoti tuo pačiu metu. Todėl šios galios nereikėtų iš karto pridėti prie šiandien veikiančio Vokietijos parko.
Tai, kad 32 laimėjusių pasiūlymų bendra galia truputį viršijo skelbtą 475 MW aukciono apimtį, savaime nėra prieštaravimas. Konkursuose paskutinis nedalomas pasiūlymas gali perkelti galutinę sumą per orientacinę ribą, jei taisyklės leidžia jį priimti. „Bundesnetzagentur“ oficialiai nurodo abi reikšmes, todėl redakciniam vertinimui jos turi likti atskirtos: 475 MW buvo numatyta konkursui, o 480 MW gavo 32 laimėtojai.
Mažesnis vidutinis laimėjimo dydis gali reikšti, kad vystytojai tikisi pigesnės įrangos, geresnių pajamų iš prekybos ar stipresnės konkurencijos. Vis dėlto vien aukciono kaina neatskleidžia visos projekto ekonomikos. Pajamos gali priklausyti nuo elektros pardavimo, baterijos naudojimo rinkoje, apribotos gamybos perkėlimo ir kitų leidžiamų srautų, o išlaidas lemia tinklo prijungimas, finansavimas bei įrenginio degradacija. Be atskirų verslo planų negalima teigti, kad 5,14 ct/kWh yra visa saulės ir kaupimo sistemos savikaina.
Europai tai politikos dizaino signalas, Lietuvai – ne tiesioginė kainos prognozė
Aukcionas parodo aiškią Vokietijos kryptį: dalis naujos saulės energetikos paramos siejama su kaupimu, o ne skiriama atskirai generacijai. Toks derinys gali skatinti projektus valdyti gamybos profilį ir mažinti momentą, kai daug saulės elektrinių vienu metu tiekia energiją į jau apkrautą tinklą. Tačiau faktinis sistemos poveikis priklausys nuo baterijų trukmės, valdymo taisyklių ir to, ar jos bus kraunamos būtent vietos saulės energija.
Kitoms Europos šalims svarbus ne vien sumažėjęs aukciono vidurkis, bet ir 678 MW pasiūlos mastas. Jis rodo, kad vystytojų pasirengusių konkuruoti dėl hibridinių projektų yra daugiau nei šį kartą priimta. Tai gali būti naudinga projektuojant technologijų požiūriu neutralius ar hibridinius konkursus, tačiau Vokietijos rezultato negalima automatiškai perkelti į Lietuvą: skiriasi finansavimo sąlygos, tinklo tarifai, žemės kaina, saulės ištekliai ir pajamų šaltiniai.
Lietuvai artimiausia pamoka – aukciono duomenyse atskirti galią nuo energijos talpos. 480 MW skamba kaip didelis kaupimo portfelis, tačiau be MWh rodiklio nežinome, ar saugyklos skirtos trumpam galios balansavimui, kelių valandų saulės perkėlimui, ar kitai strategijai. Viešuose konkursuose abi metrikos reikalingos, jei norima vertinti, kiek sistema realiai padės piko metu ar sumažins tinklo perkrovą.
Kitas patikimas etapas bus atskirų laimėtojų ir jų projektų techninių parametrų paskelbimas. Tada bus galima tikrinti kaupiklių MW ir MWh santykį, statybų grafikus, prijungimo vietas bei tai, kiek projektų pasiekia komercinę veiklą. Kol kas patvirtinta svarbi, bet ribota išvada: Vokietijos inovacijų aukcionas buvo viršytas pasiūlymais, 32 laimėtojai gavo 480 MW, o visi atrinkti projektai yra saulės ir kaupimo kombinacijos.
