Graikijoje pradėjo veikti 27 MW „Tsoukes Sarres“ vėjo parkas

Graikijos elektros tinklą pradėjo maitinti 27 MW „Tsoukes Sarres“ sausumos vėjo parkas. „European Energy“ rugsėjo 24 d. patvirtino pasiekusi komercinės veiklos etapą savo pirmajame vėjo projekte šalyje. Parką Avlidos savivaldybės teritorijoje, per Viotijos ir Eubėjos regionus, sudaro šešios „Vestas V150-4.4“ turbinos.

Šį kartą kalbama apie veikiantį objektą, o ne leidimą ar būsimos statybos planą. Statybos prasidėjo 2024 m. kalnuotoje ir uolėtoje vietovėje maždaug 700 metrų aukštyje. Bendrovė nurodo, kad parkas prijungtas prie tinklo ir tiekia atsinaujinančią elektrą, tačiau nepaskelbė pirmųjų gamybos megavatvalandžių, parko pajėgumo koeficiento ar nepriklausomo veiklos patvirtinimo.

Projektą lygiomis dalimis valdo „European Energy“ ir Danijos pensijų bendrovė „Sampension“. Pastaroji 50 proc. dalį įsigijo 2025 m. gruodį. Sandorio vertė liko nevieša, todėl nuosavybės pokytis neleidžia apskaičiuoti viso parko vertės ar vieno megavato kainos. Dabartinė naujiena yra komercinės veiklos pradžia, o ne naujas pardavimas.

Vystytojas nepranešė ir apie atskirą subsidiją, aukciono kainą ar garantuotą pajamų schemą. Tai svarbu vertinant projekto ekonomiką, nes vienoda turbina skirtingose rinkose gali gauti pajamas iš ilgalaikės sutarties, reguliuojamo mechanizmo arba kasdienės elektros biržos. Be šios informacijos galima patvirtinti techninį etapą, bet ne teigti, kad parkas jau įrodė konkretų pelningumą.

Šešios turbinos – nedidelė, bet užbaigta investicija

Kiekvienos V150-4.4 turbinos vardinė galia yra 4,4 MW, tačiau šešių įrenginių aritmetinė suma būtų 26,4 MW. Vystytojas viešai projektą apvalina iki 27 MW; be papildomo techninio registro nereikėtų iš šio skirtumo daryti išvados apie kitą turbinų konfigūraciją. Lygiai taip pat vardinė galia neparodo metinės gamybos – ją lems vėjo sąlygos, prieinamumas ir tinklo apribojimai.

Kalnuota vieta parodo vieną sausumos vėjo kompromisą. Aukštesnės vietovės gali turėti gerą vėjo išteklių, tačiau kelių, pamatų, kabelių ir didelių komponentų transportas tampa sudėtingesnis. Bendrovė nepateikia galutinės statybos kainos ar darbų vėlavimo istorijos, todėl projekto negalima naudoti kaip universalaus Graikijos vėjo savikainos etalono.

Institucinio investuotojo dalyvavimas mažina vien vystytojo balanse laikomą kapitalą ir leidžia pensijų fondui turėti ilgalaikį infrastruktūros turtą. Vis dėlto pranešime nėra elektros pirkimo sutarties, reguliuojamos kainos ar prekybos modelio. Be šių duomenų negalima nustatyti, kokios pajamos užtikrins parko grąžą ir kiek rizikos lieka priklausomai nuo rinkos kainų.

Komercinės veiklos data taip pat nereiškia, kad kiekviena turbina nuo pirmos dienos veiks be sutrikimų. Nauji parkai pereina paleidimo derinimą, o vėliau jų prieinamumą veikia planinė priežiūra, gedimai ir tinklo dispečeriniai nurodymai. Pirmųjų savaičių energija būtų per trumpas laikotarpis metiniam rezultatui vertinti, ypač kai vėjo sezonai skiriasi.

Graikijos patirtis aktuali ir Baltijos projektams

„European Energy“ Graikijoje taip pat vysto saulės, baterijų ir kitus sausumos vėjo projektus, bet jų bendrovė šiame pranešime neįvardija kaip veikiančių. Todėl 27 MW negalima sumuoti su visu ankstyvos stadijos portfeliu ir vadinti įrengta galia. Pirmojo projekto užbaigimas veikiau parodo, kad bendrovė perėjo vietos leidimų, statybų ir prijungimo grandinę nuo projekto iki eksploatacijos.

Baltijos šalims palyginimas naudingas dėl panašios kapitalo partnerystės logikos. Vietos vėjo ištekliai ir reguliavimas skiriasi, tačiau pensijų ar infrastruktūros fondų kapitalas gali padėti finansuoti ilgai veikiančius objektus, kai statybų rizika jau sumažinta. Svarbu vertinti ne tik paskelbtą megavatų skaičių, bet ir prisijungimo statusą, faktinę gamybą bei tai, kuri šalis prisiima elektros kainos riziką.

Graikijos kalnuota sausumos aikštelė nėra tiesioginis Lietuvos lygumų projektų kainos etalonas. Skirsis pamatų darbai, privažiavimo keliai, vėjo profilis, leidimų tvarka ir tinklo apkrova. Naudingas yra ne vieno megavato kopijavimas, o projekto etapų drausmė: atskirti vystymą, statybą, prijungimą ir komercinę veiklą bei kiekviename etape tikrinti, kas iš tikrųjų užbaigta.

Artimiausi tikrinami rodikliai bus pirmųjų pilnų mėnesių gamyba, techninis prieinamumas ir galimi tinklo ribojimai. Jei bendrovė skelbs naujus Graikijos sandorius, juos reikės atskirti nuo šio jau veikiančio parko. „Tsoukes Sarres“ yra konkretus 27 MW objektas, o bendresni teiginiai apie šalies investicinį patrauklumą yra vystytojo vertinimas, ne visos Graikijos rinkos rezultatas.

Skaitytojui verta stebėti ir tai, ar savininkai skelbs metinę gamybą megavatvalandėmis. Tik tada bus galima apskaičiuoti faktinį pajėgumo koeficientą ir palyginti jį su kitais regionais. Kol tokių duomenų nėra, patikimiausia išvada apsiriboja tuo, kad šešios turbinos prijungtos, projektas perėjo į komercinę veiklą ir jo nuosavybė padalyta dviem partneriams.

Taip pat svarbi viešo atskleidimo kokybė. Vystytojo pranešimas aiškiai nurodo vietą, turbinų modelį, statybų pradžią ir nuosavybę, bet ne ekonominius ar eksploatacinius rodiklius. Dėl to projektą galima tiksliai įtraukti į veikiančios galios statistiką, tačiau jo negalima reitinguoti pagal našumą ar investicijų grąžą be papildomų duomenų.