„Sumitomo“ įsigijo trečdalį iki 1,5 GW galios „Gwynt Glas“ plūduriuojančio vėjo projekto

Japonijos „Sumitomo Corporation“ įsigijo 33,3 proc. planuojamo „Gwynt Glas“ plūduriuojančio jūros vėjo projekto ir tapo lygiaverte „EDF power solutions UK&I“ bei Airijos energetikos bendrovės ESB partnere. Projektas numatomas Keltų jūroje, maždaug 40 kilometrų nuo Jungtinės Karalystės krantų, o didžiausia svarstoma jo galia siekia 1,5 GW. Sandoris pirmiausia pakeičia projekto nuosavybės ir kompetencijų struktūrą – jis dar nėra galutinis leidimas statyti parką.

Partneriai nurodo, kad leidimų paraiškos procesą ketina pradėti nuo 2028 m., o komercinė veikla planuojama tik vėlyvaisiais 2030-aisiais. Toks grafikas parodo plūduriuojančio vėjo masto realybę: tarp partnerystės paskelbimo ir pirmos elektros gali praeiti daugiau kaip dešimtmetis. Per tą laiką reikia užbaigti jūros tyrimus, technologijos pasirinkimą, poveikio aplinkai vertinimą, tinklo prijungimą, uostų logistiką ir ilgalaikio elektros pirkimo ar paramos modelį.

Plūduriuojanti konstrukcija atveria gilesnius vandenis, bet didina projekto sudėtingumą

Įprasta jūros vėjo turbina remiasi į dugną įtvirtintu pamatu, todėl jai reikalingas tinkamas gylis ir geologija. Plūduriuojanti platforma laikoma inkarais bei lynais ir gali veikti ten, kur vanduo per gilus ekonomiškam fiksuotam pamatui. Keltų jūros vėjo ištekliai yra patrauklūs, tačiau kiekviena platforma turi atlaikyti bangavimą, perduoti elektrą per dinaminį kabelį ir būti aptarnaujama toli nuo kranto. Tai perkelia dalį statybos darbų į uostą, bet sukuria naujų patikimumo užduočių.

„Sumitomo“ investicija suteikia projektui partnerį, turintį tarptautinių energetikos, prekybos ir tiekimo grandinių ryšių. EDF atsineša didelių elektros projektų kompetenciją, o ESB – elektros sistemos ir Airijos bei JK rinkų patirtį. Vis dėlto trijų stiprių partnerių buvimas neišsprendžia kainos. Plūduriuojančio vėjo įranga kol kas gaminama mažesnėmis serijomis nei fiksuoto pamato parkams, todėl standartizacija ir uostų pajėgumas bus tokie pat svarbūs kaip turbinos dydis.

Iki 1,5 GW yra viršutinė planuojama projekto galia, o ne garantuotas galutinis rezultatas. Leidimų sąlygos, jūros erdvė, tinklo pasiūlymas ir aukciono ekonomika gali pakeisti turbinų skaičių ar etapų apimtį. Viešoje diskusijoje svarbu nepadauginti prognozuojamos galios į jau pastatytą energiją. Parko metinė gamyba priklausys nuo galutinės konfigūracijos, vėjo sąlygų, nuostolių ir techninio prieinamumo.

Didžiausia vertė gali atsirasti uostuose ir tiekimo grandinėje

Plūduriuojančios platformos dažnai surenkamos bei integruojamos uoste, o paskui nutempiamos į vietą. Dėl to projektas gali sukurti paklausą didelėms krantinėms, metalo konstrukcijoms, inkaravimo sistemoms, kabeliams ir specializuotiems laivams. Partneriai kalba apie naudą vietos tiekimo grandinei, bet konkretus poveikis priklausys nuo pirkimų sąlygų. Tik sutartys ir realūs gamybos užsakymai parodys, kiek vertės liks JK bei Europos pramonėje.

Lietuvai šis projektas nėra tiesioginis konkurentas planuojamam fiksuoto pamato parkui Baltijos jūroje, kur gyliai ir sąlygos kitokie. Tačiau jis aktualus uostų, kabelių, projektavimo ir eksploatacijos kompetencijoms. Jei plūduriuojantis vėjas pereis į dideles serijas, dalis sprendimų bei tiekėjų gali būti naudingi ir kitose jūrose. Klaipėdos regionui svarbu stebėti ne vien turbinas, bet standartizuojamą aptarnavimo bei komponentų rinką.

Artimiausias prasmingas „Gwynt Glas“ rodiklis bus ne dar viena partnerystė, o pažanga iki leidimų paraiškos, tinklo prijungimo ir pajamų modelio. Projektas gali tapti svarbiu Europos plūduriuojančio vėjo masto bandymu, tačiau šiuo etapu jo vertė yra pasirinkta kryptis ir sustiprintas konsorciumas. Energetikos sistemos požiūriu tikras rezultatas atsiras tada, kai galia bus finansuota, pastatyta ir patikimai tieks elektrą konkurencinga kaina.