„Porsche“ planuoja nutraukti „Cellforce“ baterijų veiklą
Sprendimas užvertų nedidelės nuosavos elementų gamybos etapą ir parodytų, kaip sunku laboratorinę baterijų kompetenciją paversti konkurencinga serija.
„Porsche“ valdybos sprendimai numato nutraukti baterijų elementų dukterinės įmonės „Cellforce Group“ veiklą. Rugpjūčio 5 d. paskelbtame pranešime bendrovė teigia, kad pasikeitus strategijai projektas nebeturi pakankamai tvarios ilgalaikės perspektyvos. Tai konkretus atsitraukimas nuo ankstesnės ambicijos pačiai plėtoti ir nedideliu mastu gaminti aukštos kokybės elementus sportiniams elektromobiliams.
Galutinis uždarymas dar priklauso nuo įmonių procedūrų ir dialogo su darbuotojų atstovais. „Porsche“ skaičiuoja, kad „Cellforce“ būtų panaikinta apie 50 darbo vietų. Kartu su planuojamais pokyčiais „Porsche eBike Performance“ ir programinės įrangos bendrovėje „Cetitec“ bendra mažinamų darbo vietų apimtis viršytų 500, tačiau šio bendro skaičiaus negalima priskirti vien baterijų veiklai.
Sprendimas paskelbtas kartu su platesniu sąnaudų ir portfelio peržiūrėjimu, todėl „Cellforce“ nėra atskiras nuo bendrovės prioritetų atvejis. Kai automobilių gamintojas vienu metu finansuoja naujus modelius, programinę įrangą ir skirtingas pavaras, mažesnės dukterinės veiklos turi konkuruoti dėl kapitalo. Viešame pranešime pasirinkta kryptis yra lėšas telkti ten, kur „Porsche“ mato tiesioginį ryšį su pagrindiniu verslu.
Nedidelė serija neapsaugo nuo masto ekonomikos
Baterijų elementų gamykla turi nuolat išlaikyti aukštą kokybę, mažą broko lygį ir pakankamą apkrovimą. Net brangiam automobiliui skirtas specializuotas elementas konkuruoja su tiekėjais, kurie technologiją amortizuoja per daug didesnį užsakymų kiekį. Jei būsimi modelių kiekiai ar chemijos pasirinkimas keičiasi, nedidelė nuosava linija greitai gali tapti per brangi.
„Cellforce“ istorija dėl to nėra paprastas teiginys, kad Europoje baterijų gaminti neįmanoma. Ji veikiau parodo skirtumą tarp mokslinių tyrimų, bandomosios gamybos ir komerciškai atsparios serijos. Pirmaisiais dviem etapais vertę kuria žinios ir patentai, o trečiajame reikia ilgalaikių klientų, žaliavų sutarčių, energijos kainos pranašumo ir labai didelės proceso drausmės.
Porsche pranešimas nepateikia atskiro „Cellforce“ finansinio rezultato ar vienos uždarymo priežasties. Todėl būtų per drąsu nesėkmę aiškinti vien elektromobilių paklausa, Kinijos konkurencija ar konkrečia baterijų chemija. Viešai patvirtinta tik platesnė bendrovės strateginė peržiūra ir sprendimas telkti lėšas į pagrindinę automobilių veiklą.
Mažos serijos elementų kūrimas vis tiek galėjo suteikti žinių apie elektrodus, gamybos tolerancijas ir greito įkrovimo poveikį. Uždarant juridinę ar gamybinę struktūrą šios žinios automatiškai nedingsta, tačiau jų išsaugojimui reikia aiškaus perkėlimo plano. Be jo specialistų komanda gali išsiskirstyti greičiau, nei patentai ir bandymų duomenys pritaikomi kitame projekte.
Kompetencija gali likti ir be nuosavos linijos
Automobilių gamintojas gali valdyti baterijos savybes nebūtinai pats gamindamas elementą. Elementų specifikacija, modulio ir paketo konstrukcija, aušinimas, valdymo programinė įranga bei diagnostika tebėra sritys, kuriose kuriamas automobilio skirtumas. Išorinis tiekėjas gali suteikti mastą, o gamintojas – integravimo žinias ir aiškius reikalavimus.
Darbuotojams ir regioninei tiekimo grandinei planuojamas nutraukimas vis tiek yra praradimas. Europai jis primena, kad pramonės politika turi vertinti ne paskelbtą gamyklos dydį, o realų apkrovimą ir klientų portfelį. „Cellforce“ uždarymas, jei bus įgyvendintas, taps nedideliu, bet ryškiu testu, ar sukauptos specialistų žinios pereis į kitus baterijų projektus, ar bus išsklaidytos.
Tiekėjams šis atvejis taip pat keičia rizikos vertinimą. Įranga, švarios patalpos ir medžiagų sutartys dažnai pritaikytos konkrečiai technologijai, todėl jų ne visada galima greitai perkelti kitam klientui. Būsimiems Europos projektams reikės daugiau įrodymų apie užsakymų trukmę ir alternatyvius pirkėjus, kad vieno automobilių gamintojo strategijos posūkis nesustabdytų visos grandinės. Viešos paramos teikėjams tai argumentas finansavimą sieti su etapais: klientų kvalifikavimu, bandomosios linijos išeiga ir tik tada dideliu gamybos pajėgumu. Taip mažėja rizika sumokėti už nominalius gigavatvalandžių planus, kuriems vėliau trūksta rinkos.
