„Nordex“ gavo 175 MW užsakymų Prancūzijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje

Vokietijos vėjo turbinų gamintoja „Nordex“ rugsėjo 30 d. paskelbė gavusi naujų užsakymų, kurių bendra galia siekia 175 MW. Jie apima 34 sausumos vėjo turbinas projektams Prancūzijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, o įrengimas bei paleidimas planuojami 2027–2028 metais. Tą pačią dieną temą iškėlė „Renewables Now“, tačiau turbinų skaičius, modeliai ir grafikas tikrinti tiesioginiame gamintojo pranešime.

Svarbiausia riba – tai pasirašytų užsakymų krepšelis, o ne jau veikianti nauja vėjo galia. „Nordex“ neatskleidė klientų, vėjo parkų pavadinimų, projektų skaičiaus ar to, kokia 175 MW dalis tenka kiekvienai iš trijų šalių. Todėl negalima teigti, kad Prancūzija, Portugalija ir Ispanija gaus po vienodą turbinų ar megavatų dalį. Viešame tekste taip pat nėra sutarčių vertės, projektų finansavimo ir elektros pardavimo sąlygų.

Į paketus įtrauktos aštuonios N175/6.X, keturios N163/6.X, keturios N149/4.X, devynios N133/4.8 ir devynios N131/3.6 turbinos. Tokia sudėtis rodo, kad užsakymai nėra vienos standartinės konfigūracijos kopija. Pats gamintojas skirtingų platformų pasirinkimą sieja su nevienodomis vėjo sąlygomis ir leidimų procedūromis trijose rinkose, bet konkretaus modelio nepriskiria konkrečiai šaliai ar aikštelei.

Penki turbinų tipai neatskleidžia penkių konkrečių parkų

Modelių žymėjimuose pateikti „6.X“ ir „4.X“ galios diapazonai nėra tikslūs kiekvienos užsakytos turbinos vardiniai megavatai. Vien iš sąrašo negalima patikimai atkurti, kurios konfigūracijos sudaro bendrą 175 MW sumą, juolab nustatyti projektų skaičių. Vienas parkas gali naudoti kelias konfigūracijas, o tas pats modelis gali būti montuojamas daugiau nei viename objekte. Dėl to straipsnyje fiksuojamas bendras gamintojo paskelbtas dydis, bet neatliekamas tariamas galios paskirstymas.

Sutartys apima ne tik įrangos tiekimą ir montavimą, bet ir daugiametes techninės priežiūros paslaugas. „Nordex“ jas sieja su aukštu techniniu prieinamumu bei ilgalaike gamyba, tačiau tai yra paslaugos tikslas, o ne garantuotas faktinis rezultatas. Nepaskelbta nei priežiūros sutarčių trukmė, nei prieinamumo procentas, nei atsakomybės už nepasiektus rodiklius. Tikrieji rezultatai bus matomi tik pradėjus parkams veikti ir sukaupus eksploatacijos duomenų.

2027–2028 m. intervalas taip pat apima du skirtingus etapus – fizinį turbinų įrengimą ir komercinį paleidimą. Tarp jų dar lieka statybos, transporto, tinklo prijungimo, bandymų ir leidimų vykdymo rizika. Gamintojas nepasakė, ar visi projektai jau turi galutinius statybos leidimus ir tinklo prijungimo sutartis. Todėl šio užsakymo negalima prilyginti galutinai pastatytam bei elektrą tiekiančiam 175 MW portfeliui.

Viešame pranešime nėra bokštų aukščio, rotorių konfigūracijų, numatomo pajėgumo koeficiento ar metinės gamybos megavatvalandėmis. Be konkrečių vietovių ir ilgalaikių vėjo matavimų nebūtų pagrįsta skaičiuoti, kiek namų ūkių šie projektai aprūpins ar kiek emisijų išvengs. Tokie apibendrinimai dažnai atrodo patraukliai, bet jų rezultatas priklauso nuo vietos vėjo režimo, tinklo ribojimų ir realaus turbinų prieinamumo.

Europai tai gamybos grandinės signalas, bet ne rinkos lūžis

Užsakymas apima tris brandžias Europos sausumos vėjo rinkas ir penkias turbinų platformas. Tai svarbu gamybos bei tiekimo planavimui: įranga turės būti pagaminta, pristatyta ir sumontuota per dvejų metų laikotarpį. „Nordex“ nurodo turinti gamyklų tinklą Vokietijoje, Ispanijoje, Brazilijoje, Indijoje ir JAV, tačiau neatskleidžia, kur bus pagamintos konkrečios šio paketo gondolos, mentės, bokštai ar kiti komponentai. Todėl iš užsakymo geografijos negalima automatiškai daryti išvados apie visiškai europinę kilmę.

Bendrovės pateiktame kontekste jos visame pasaulyje jau įrengta galia viršija 64 GW, o 2025 m. konsoliduotos pajamos siekė apie 7,6 mlrd. eurų. Šie skaičiai apibūdina visą „Nordex“ grupę, ne naujų sutarčių vertę ar pelningumą. Vienas 175 MW paketas taip pat nėra pakankamas įrodymas, kad visa Europos vėjo turbinų užsakymų rinka paspartėjo. Tam reikėtų palyginamų kelių ketvirčių gamintojų užsakymų ir nacionalinių leidimų bei aukcionų duomenų.

Trijų valstybių paminėjimas savaime neparodo ir to, ar tai nauji žaliame lauke statomi parkai, esamų parkų atnaujinimas, ar kelių skirtingų vystymo etapų derinys. „Nordex“ pranešime šis skirtumas neaprašytas. Jis svarbus vertinant poveikį: senų turbinų pakeitimas gali didinti vienos aikštelės galią neplečiant jos ploto, o naujam parkui paprastai reikia atskiro prijungimo bei leidimų kelio. Kol klientai nepaskelbė projektų dokumentų, 34 turbinas saugiausia vertinti kaip gamintojo būsimų pristatymų portfelį, o ne kaip vieną bendrą regioninį projektą. Lygiai taip pat negalima apskaičiuoti, kokią dalį kiekvienos šalies planuojamo vėjo prieaugio sudarys šis paketas.

Lietuvai tiesioginis projektas šiame pranešime nepaskelbtas. Aktualus yra platesnis vykdymo klausimas: kai vienu metu naudojamos skirtingos platformos, projektų ekonomika priklauso ne tik nuo turbinos galios, bet ir nuo logistikos, serviso tinklo, tinklo prijungimo bei vietos leidimų. Baltijos rinkoje tie patys kriterijai lems, ar naujai suplanuotos sausumos vėjo elektrinės laiku pereis nuo leidimų ir sutarčių prie faktinės gamybos.

Toliau reikės ieškoti klientų arba vystytojų pranešimų, kurie atskleistų parkų vietas, šalių galios pasiskirstymą, leidimų būklę ir statybų finansavimą. Dar svarbesnis patvirtinimas bus turbinų pristatymas bei atskirų objektų komercinė veikla 2027–2028 metais. Kol šių duomenų nėra, tiksliausia išvada yra siaura: „Nordex“ turi naują 175 MW užsakymų paketą trijose Europos rinkose, bet jo gamybinis ir energetinis rezultatas dar ateityje.