„Lyten“ tapo pageidaujama „Morrow Batteries“ turto pirkėja – sandoris dar neužbaigtas
Norvegijos bankroto administratorius ir užtikrintas kreditorius pasirinko JAV baterijų bendrovės pasiūlymą, tačiau galutinė sutartis nepasirašyta, o dalis sąlygų lieka neatskleistos.
Nuotraukos informacija„Hello Green“ / „OpenAI“ sukurta AI iliustracija
Bankrutavusių Norvegijos baterijų bendrovių „Morrow Batteries ASA“, „Morrow Technologies AS“ ir „Morrow Industrialization Center AS“ turto masės pasirinko JAV bendrovę „Lyten“ pageidaujamu pirkėju. Rugpjūčio 21 d. turto masės, užtikrintas kreditorius „Innovation Norway“ ir „Lyten“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl siūlomo veikiančio verslo turto pardavimo. Rugpjūčio 25 d. temą aptiko „Energy-Storage.News“, o tiesioginį pranešimą rugpjūčio 22 d. paskelbė teismo paskirtas bankroto administratorius.
Tai dar nėra užbaigtas įsigijimas. Administratorius aiškiai nurodo, kad „Lyten“ pasirinkta tik pageidaujamu pirkėju, galutiniai sandorio dokumentai nepasirašyti, sąlygos neviešinamos, o prieš užbaigimą turi būti įvykdytos nuo turto masių nepriklausančios aplinkybės. Todėl viešai nežinoma nei galutinė kaina, nei visas perduodamo turto sąrašas, nei tikslus įsipareigojimų paskirstymas ar gamybos atnaujinimo grafikas.
Pageidaujamas pirkėjas dar nėra savininkas
Pardavimo procesą vykdo advokatas Christianas Bohne, kurį Agderio apylinkės teismas paskyrė trijų bankroto turto masių administratoriumi. „Innovation Norway“ procese dalyvauja kaip užtikrintas kreditorius, o „Lyten“ – kaip siūloma pirkėja. Administratoriaus teigimu, keli suinteresuoti dalyviai konkuravo vienodomis sąlygomis, po derybų pasirinktas „Lyten“ pasiūlymas. Kreditorius pasirinkimą aiškina finansinės grąžos, sandorio įvykdymo tikrumo ir pramoninio patikimumo deriniu; tai proceso šalių vertinimas, ne nepriklausomas būsimo verslo gyvybingumo auditas.
Dokumente numatoma turto pardavimo, išlaikant veikiančio verslo principą, struktūra. Toks apibūdinimas reiškia siekį perduoti veiklai tęsti tinkamą turto ir procesų visumą, tačiau neįrodo, kad pirkėjas perims juridinius asmenis, visas skolas, sutartis ar anksčiau skelbtus gamybos pajėgumų planus. Kol nėra galutinės sutarties, negalima tvirtinti, kokios linijos, intelektinė nuosavybė, žemė, pastatai ar klientų įsipareigojimai pateks į sandorį.
70 darbo vietų yra trumpalaikis rezultatas, šimtai – tikslas
Administratorius skelbia, kad procesas trumpuoju laikotarpiu užtikrina maždaug 70 darbo vietų iki rudens pabaigos. Ilgesniu laikotarpiu siekiama išsaugoti kelis šimtus darbo vietų ir užsakymus vietos medžiagų bei paslaugų tiekėjams. Šiuos du teiginius būtina atskirti: pirmasis apibūdina riboto laikotarpio susitarimą, antrasis – siekinį, kuris priklausys nuo sandorio užbaigimo, kapitalo, užsakymų ir realaus gamybos masto.
Bankroto kontekstas rodo, kodėl tokia atsarga svarbi. Agderio teismas trijų bendrovių bankroto bylas iškėlė gegužės 6 d. Administratorius tuomet nurodė, kad 210 darbuotojų paveikė bankrotas, o grupė veikė ankstyvoje ir kapitalui imlioje industrializavimo stadijoje. Jo paskelbtame aprašyme minimi kainų spaudimas bei nepavykusios pastangos pritraukti naują pramoninį ar finansinį sprendimą. Tad 70 laikinai išsaugotų vietų nėra ankstesnio užimtumo ar veiklos masto atkūrimas.
Arendalis vertinamas kaip pramonės centras, bet sprendimo dar nėra
„Lyten“ teigia vertinanti Arendalio aikštelę kaip galimą savo pramonės centrą, kuriame būtų derinama baterijų gamyba, tiekimo grandinės veikla ir kitos pramoninės funkcijos. Tai bendrovės ketinimas, nagrinėjamas pagal memorandumą, o ne patvirtintas investicinis projektas. Pranešime nėra naujo kapitalo sumos, statybų leidimų, klientų sutarčių, gamybos pradžios datos ar užsakymų portfelio, todėl aikštelės negalima vadinti jau įsteigtu „Lyten“ centru.
Šis sumanymas turi platesnį kontekstą. Vasario pabaigoje „Lyten“ paskelbė užbaigusi „Northvolt“ Švedijos turto – Skellefteo gamyklos ir Vesteroso tyrimų centro – įsigijimą bei įsteigusi ten savo pirmąjį Europos pramonės centrą. Užbaigta Švedijos operacija parodo, kad bendrovė jau perka bankrutavusios Europos baterijų pramonės turtą. Vis dėlto jos pačios paskelbti gamybos atnaujinimo, pardavimų ir įdarbinimo planai nėra garantija, kad Arendalyje bus pakartotas toks pats modelis.
Europos baterijų pajėgumai keičia savininkus
Europai šis procesas svarbus ne kaip naujos gamyklos statyba, o kaip esamo baterijų pramonės turto konsolidacija po bankroto. Pirkėjui tai gali sutrumpinti kelią iki patalpų, įrangos ir patyrusios komandos, o kreditoriams – padidinti galimybę atgauti vertę. Tačiau perimtas turtas savaime neišsprendžia aukštų kapitalo sąnaudų, konkurencingo vieneto savikainos, stabilaus žaliavų tiekimo, elementų kokybės ar ilgalaikių klientų sutarčių klausimų.
Todėl svarbiausi kiti patikros taškai bus galutinės sutarties pasirašymas, tikslus perduodamo turto apibrėžimas, finansavimo šaltiniai, darbo vietų trukmė ir patvirtinti gamybos užsakymai. Tik po jų bus galima vertinti, ar bankroto administravimo sprendimas virsta tvaria gamyba, ar tik ilgesniu turto realizavimo etapu.
Pamoka Lietuvos pramonės politikai
Lietuvai ši Norvegijos istorija aktuali kaip pramoninių pažadų vertinimo pavyzdys. Skelbiamas gamyklos mastas, pageidaujamo pirkėjo statusas, pasirašytas memorandumas ir užbaigtas sandoris yra keturios skirtingos pakopos. Vertinant paramą baterijų, kaupiklių ar kitų švariųjų technologijų projektams verta atskirai tikrinti, kas jau pastatyta, kokį turtą pirkėjas iš tikrųjų perima, kiek kapitalo yra įsipareigota ir ar egzistuoja klientų sutartys.
Kol kas patvirtinta siaura, bet reikšminga žinia: „Lyten“ laimėjo pageidaujamo pirkėjo poziciją ir šalys siekia išsaugoti veikiančio baterijų verslo vertę. Neatšaukiama pirkimo sutartis, Arendalio pramonės centro investicijos ir ilgalaikis kelių šimtų darbo vietų atkūrimas dar nepatvirtinti.
