„Litgrid“ paskelbė ketvirtojo 600 MVA „LitPol Link“ autotransformatoriaus projektavimo pirkimą

„Litgrid“ pradėjo ketvirtojo, rezervinio, 600 MVA galios „LitPol Link“ autotransformatoriaus prijungimo ir fizinės apsaugos projektavimo pirkimą. Rugsėjo 24 d. paskelbtas etapas dar nereiškia įrangos montavimo: pirmiausia bus parengti techniniai sprendiniai, o tik vėliau vyks rangos darbų pirkimai, statyba ir įrengimas.

Naujas autotransformatorius būtų įrengtas Alytaus 400/330 kV pastotėje. Projektuotojai turės rekonstruoti nebenaudojamą buvusio „LitPol Link“ keitiklio 330 kV skirstyklą ir pritaikyti ją rezerviniam įrenginiui. Kartu numatoma suplanuoti fizinės apsaugos priemones, tačiau operatorius viešai neatskleidė jų techninių detalių.

Esminė projekto paskirtis yra atsparumas. Ketvirtasis įrenginys būtų rezervas, leidžiantis greičiau atkurti transformavimo funkciją sugedus ar išorinės grėsmės atveju praradus vieną iš veikiančių autotransformatorių. „Litgrid“ nepaskelbė, kad dėl šio projekto „LitPol Link“ prekybinė perdavimo galia padidės 600 MVA, todėl tokia išvada būtų klaidinanti.

Alytuje dabar veikia trys įtampos lygius derinantys įrenginiai

Alytaus pastotėje šiuo metu veikia trys autotransformatoriai. Jų užduotis – suderinti Lietuvos ir Lenkijos perdavimo tinkluose naudojamus įtampos lygius. MVA matuoja tariamąją elektros įrenginio galią, todėl 600 MVA nėra tiesiogiai tas pats, kas 600 MW aktyviosios galios prekybos pajėgumas ar tiek pat megavatų nuolat prieinama rinkai.

Atsarginis autotransformatorius taip pat savaime nepadidina tarpvalstybinės jungties laidų, apsaugų ir visos sistemos pralaidumo. Faktinį perdavimą riboja visas kelias nuo Lenkijos tinklo iki Lietuvos vidaus linijų ir pastočių, taip pat sistemos saugumo kriterijai. Šis projektas sprendžia kitos rūšies problemą – kaip sumažinti vieno didelio įrenginio gedimo pasekmes ir atkūrimo laiką.

Operatorius kol kas nepaskelbė projekto kainos, rangos grafiko ar planuojamos eksploatacijos pradžios. Todėl naujiena turi būti vertinama kaip projektavimo ir pasirengimo etapas. Viešas pirkimas gali apibrėžti sprendinį, tačiau iki veikiančio rezervo dar reikės įsigyti įrangą, atlikti statybos darbus, bandymus ir suderinti ją su pastotės apsaugomis.

Po sinchronizacijos mazgo reikšmė išaugo

2025 m. Baltijos šalims sinchronizavus elektros sistemas su kontinentine Europa, Alytaus pastotė tapo tiesioginio sinchroninio ryšio su Lenkija ir platesniu Europos tinklu dalimi. Tai nereiškia, kad visa Lietuvos sistema priklauso nuo vieno transformatoriaus, tačiau šio mazgo veikimas svarbus dažnio valdymui, tarpvalstybiniam srautui ir pagalbai sutrikimų metu.

„Litgrid“ projektą įtraukia į platesnę Atsparumo programą. Viešame pranešime kaip priežastis įvardijamos išorinės grėsmės ir poreikis greitai atkurti strateginės infrastruktūros funkcijas. Fizinė apsauga čia svarbi tiek pat, kiek elektrinė schema: rezervinė įranga turi būti pasiekiama ir apsaugota taip, kad pati netaptų to paties incidento dalimi.

Rezervas gali sutrumpinti avarijos atkūrimą, bet jo nauda priklausys nuo realaus parengties režimo. Svarbu, ar įrenginys bus nuolat prijungtas, kiek laiko užtruks perjungimas, ar reikės papildomų bandymų po ilgesnio nenaudojimo ir kaip bus laikomos atsarginės dalys. Šių eksploatacinių sąlygų „Litgrid“ šiame projektavimo pirkimo pranešime dar nedetalizavo.

Lietuvos vartotojui tai draudimas nuo ilgos prastovos

Tokio projekto vertė vartotojui nėra naujas kasdien matomas megavatas. Ji atsiranda retu, bet didelio poveikio atveju, kai strateginis įrenginys sugenda ar yra pažeidžiamas. Trumpesnis atkūrimo laikas gali sumažinti sistemos apribojimų, priverstinių srautų perskirstymų ir didesnės avarijos riziką, nors vien iš projektavimo pranešimo negalima apskaičiuoti sutaupytų eurų ar išvengtų nutraukimų trukmės.

Kitas patikrinamas etapas bus projektavimo pirkimo rezultatas ir rangos dokumentai. Juose turėtų paaiškėti darbų apimtis, terminai, galbūt ir investicijos vertė. Iki tol tiksliausias apibūdinimas yra toks: Lietuva rengia 600 MVA rezervą viename svarbiausių sinchroninio ryšio mazgų, tačiau papildoma prekybinė galia ir įrengimo data dar nėra paskelbtos.

Vertinant pažangą reikės nesumaišyti kelių skirtingų datų. Projektavimo sutarties pasirašymas reikštų tik techninio sprendinio pradžią, rangos sutartis – pasirengimą fiziniams darbams, o įrangos pristatymas dar nebūtų jos eksploatacija. Tik sumontuotas, išbandytas ir operatoriaus priimtas autotransformatorius taptų realiu rezervu. Kol kas „Litgrid“ paskelbė pirmąjį iš šių etapų, todėl naujienos antraštėje akcentuojamas projektavimo pirkimas, o ne įrengtas transformatorius.

Viešai nepaskelbta ir tai, kokį konkretų gedimo scenarijų bei atkūrimo trukmę operatorius naudoja ekonominiam pagrindimui. Be šių duomenų negalima apskaičiuoti projekto atsipirkimo ar pažadėti mažesnių tarifų. Vis dėlto sistemos operatoriaus sprendimas turėti fizinį rezervą rodo, kad vertinama ne tik įprasta apkrova, bet ir mažos tikimybės, didelio poveikio įvykiai. Tokia nauda matuojama sistemos gebėjimu tęsti arba greičiau atkurti darbą, o ne papildomai parduota elektra įprastą dieną.

Vartotojams verta stebėti ir tai, kaip būsimos investicijos bus įtrauktos į perdavimo tinklo planus bei reguliuojamą turto bazę. Dabartiniame pranešime nėra tarifo poveikio skaičiavimo, todėl jo negalima nei žadėti, nei atmesti. Pirmiausia reikia projektavimo rezultato, pasirinktos techninės apimties ir viešai paskelbtos investicijos vertės.