Lietuva iki 2028 m. planuoja kabeliuoti 3 200 km linijų
Naujasis Vyriausybės planas ankstesnę 2 000 km programą išplečia dar 1 200 km pažeidžiamų oro linijų miškingose vietovėse. Patikimesnį tiekimą numatoma užtikrinti maždaug 250 tūkst. vartotojų, tačiau tai tebėra įgyvendinimo tikslas.
Nuotraukos informacijaVilensija / Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0; iliustracinė Lietuvos oro linijos nuotrauka
Vyriausybė rugsėjo 9 d. patvirtino energetikos programos nuostatų įgyvendinimo planą, kuriuo iki 2028 m. numatyta požeminiais kabeliais pakeisti iš viso 3 200 km elektros oro linijų miškingose vietovėse. Energetikos ministerijos paskelbtas skaičius yra 1 200 km didesnis už sausį ESO pristatytą 2 000 km programą. Ministerija planą sieja su patikimesniu tiekimu maždaug 250 tūkst. vartotojų, tačiau tai oficialus siekis, o ne jau pasiektas tinklo patikimumo rezultatas.
Naujas skaičius nekeičia ankstesnių darbų pobūdžio: prioritetas teikiamas pažeidžiamoms skirstymo tinklo oro linijoms miškuose, kur krintantys medžiai ir šakos per audras gali nutraukti tiekimą. ESO sausį nurodė, kad 2025 m. po žeme nutiesta 367 km tokių linijų, o 2026 m. suplanuota 700 km. Tuomet bendra 2 000 km darbų vertė buvo vertinama apie 160 mln. eurų, dalį numatant finansuoti iš ESO investicijų plano, ES fondų ir Klimato kaitos programos.
Rugsėjo pranešime nepateikta atnaujinta visų 3 200 km sąmata, naujojo 1 200 km etapo finansavimo proporcijos ar detalus ruožų sąrašas. Dėl to senosios 160 mln. eurų sumos negalima priskirti išplėstai programai. Tiksli kiekvieno projekto vieta ir būsena turės atsirasti ESO kabeliavimo žemėlapyje bei pirkimų ir statybos dokumentuose.
Kabelis mažina medžių riziką, bet ne visas gedimų priežastis
Požeminę liniją nuo vėjo nulaužta šaka pasiekia gerokai rečiau, todėl kabeliavimas ypač vertingas ilguose miškinguose 10 kV skirstymo tinklo ruožuose. ESO teigimu, apie 80 proc. jo fiksuojamų atjungimų kyla miškingose teritorijose. Vis dėlto šis bendrovės rodiklis neparodo, kokią visų sutrikimų dalį pašalins būtent 3 200 km programa: tiekimą gali nutraukti transformatorių, pastočių, kabelių jungčių ar aukštesnės įtampos tinklo gedimai.
Kabelių tiesimas taip pat nėra vien oro laidų užkasimas. Reikia projektuoti trasą, suderinti žemės naudojimą, įrengti movas, apsaugas ir prijungimus. Todėl programos poveikį teisingiau matuoti faktiniu tiekimo sutrikimų dažniu bei trukme, o ne vien nutiestų kilometrų skaičiumi.
Svarbi ir tinklo lygmens riba. Rugsėjo planas kalba apie pažeidžiamų oro linijų kabeliavimą miškingose vietovėse, o ne apie viso Lietuvos perdavimo tinklo perkėlimą po žeme. Aukštos įtampos perdavimo linijos, kurias valdo „Litgrid“, ir vidutinės bei žemos įtampos skirstymo linijos, kurias valdo ESO, atlieka skirtingas funkcijas. Iliustracinėje šio straipsnio nuotraukoje matoma aukštos įtampos atrama nėra konkretus planuojamas kabeliavimo ruožas.
Beveik 6 000 km iki 2030-ųjų dar nėra statybų įsipareigojimas
Energetikos ministerija taip pat paskelbė, kad artimiausiu metu ketinama priimti sprendimus dėl beveik 6 000 km linijų kabeliavimo iki 2030 m. Šią formuluotę svarbu atskirti nuo jau patvirtinto 2028 m. tikslo: viešame pranešime dar nėra galutinio darbų grafiko, finansavimo ir patvirtintų ruožų visam 6 000 km mastui. Kol sprendimai nepriimti, tai kryptis kitam etapui, o ne pasirašytas statybos užsakymas.
Net ir 3 200 km planui reikės nuoseklaus įgyvendinimo. Patikrinami tarpiniai taškai bus 2026 m. suplanuotų 700 km užbaigimas, kitų metų projektavimo bei pirkimų tempas ir atnaujintas viešas žemėlapis. Svarbu bus atskirai parodyti, kiek kilometrų jau veikia, kiek statoma, o kiek tik projektuojama – sudėjus skirtingos brandos projektus galima sudaryti klaidingą įspūdį, kad visas tinklas jau modernizuotas.
Ministerijos planas apima ir kitas vartotojų priemones: galimybę rinktis skirtingus tiekėjus namams bei elektromobiliui, lengviau keisti tiekėją ir gauti didesnes kompensacijas po ilgų sutrikimų. Šios nuostatos savaime dar nepakeičia sutarčių ar kompensacijų dydžių. Joms reikės atskirų teisės aktų, reguliuotojo sprendimų ir tiekėjų sistemų, todėl šiandien patvirtintą planą dera vertinti kaip įgyvendinimo darbotvarkę.
Vartotojui svarbiausias rodiklis bus trumpesni sutrikimai
Maždaug 250 tūkst. vartotojų skaičius nusako planuojamą naudą, tačiau vienas klientas gali būti prijungtas prie kelių skirtingos būklės tinklo grandžių. Tik eksploatacijos duomenys parodys, ar kabeliuotose teritorijose sumažėjo neplanuotų atjungimų skaičius ir jų trukmė, ypač per audras. Naudingas palyginimas turės apimti tuos pačius regionus, panašias oro sąlygas ir aiškų laikotarpį prieš bei po darbų.
Lietuvai tai reikšminga ne tik dėl buitinių nepatogumų. Patikimesnis skirstymo tinklas mažina prastovų riziką šilumos siurbliams, ryšio įrangai, vietos verslui ir namuose kraunamiems elektromobiliams. Kartu kabeliavimas turi būti derinamas su transformatorių galios didinimu, išmaniu valdymu ir naujų gamintojų bei kaupiklių prijungimu – vien apsauga nuo medžių nepadidina linijos pralaidumo.
Naujasis 3 200 km tikslas yra aiškus ankstesnės programos išplėtimas, todėl jį bus galima tikrinti pagal konkrečius metinius darbus. Jei finansavimas, pirkimai ir statybos vyks pagal grafiką, naudą turėtų parodyti mažėjanti atjungimų trukmė. Iki tol sąžininga išvada paprastesnė: Vyriausybė pakėlė kabeliavimo ambiciją 1 200 km, o pažadėto patikimumo dar reikės sulaukti ir išmatuoti.
