Viešas EV įkrovimas Lietuvoje liepą pasiekė 3,1 GWh rekordą
LEA liepos apžvalga rodo vienu metu atpigusią didmeninę elektrą, beveik vartojimui prilygusią vietos gamybą ir sparčiai augusį energijos pardavimą viešose įkrovimo vietose.
Nuotraukos informacija„Hello Green“ redakcinė iliustracija
Lietuvos energetikos agentūros rugpjūčio 14 d. paskelbta liepos apžvalga parodė tris vienu metu svarbius pokyčius: vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo iki 75,63 euro už megavatvalandę, vėjo ir saulės elektrinės pagamino kiekį, prilygusį 79,6 proc. šalies elektros vartojimo, o viešose elektromobilių įkrovimo vietose parduota rekordinė 3,1 GWh energijos. Šie rodikliai apibūdina skirtingas energetikos sistemos dalis, tačiau kartu rodo, kaip vietos gamyba ir elektrifikuotas transportas vis labiau susitinka tame pačiame tinkle.
Svarbu jų nesuplakti į vieną priežasties ir pasekmės grandinę. Mažesnė didmeninė kaina nereiškia, kad kiekvieno vartotojo sąskaita liepą automatiškai sumažėjo, o viešo įkrovimo energijos augimas neparodo viso elektromobilių suvartojimo. Vis dėlto oficiali vieno mėnesio statistika suteikia retą galimybę vienu pjūviu pamatyti gamybą, kainą, infrastruktūrą ir realų naudojimą.
Daugiau vietos gamybos sutapo su mažesne biržos kaina
LEA skaičiavimu, liepos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 19,4 proc. mažesnė nei birželį, kai ji siekė 93,80 euro už megavatvalandę. Agentūra šį pokytį sieja su atpigusia elektra visame Baltijos regione ir išaugusia vėjo bei saulės generacija. Vien vėjo elektrinės pagamino 392,4 GWh, arba kiekį, atitikusį 40,4 proc. mėnesio vartojimo, o saulės elektrinės – 381 GWh, arba 39,2 proc.
Sudėjus šiuos du šaltinius gaunami 79,6 proc., tačiau tai nėra teiginys, kad keturis penktadalius kiekvienos liepos valandos Lietuva buvo aprūpinta tik vėjo ir saulės energija. Mėnesio suma paslepia valandinius svyravimus: vienomis valandomis gamybos galėjo būti perteklius, kitomis reikėjo kitų elektrinių, kaupimo ar importo. Todėl didelė mėnesinė dalis kartu didina lanksčių vartotojų, baterijų ir tarpvalstybinių jungčių vertę.
Beveik visas vartojimas dar nereiškia energetinės izoliacijos
Nacionalinė elektros gamyba liepą patenkino 90,4 proc. bendrojo šalies elektros poreikio, nurodo LEA. Likusi elektra buvo importuojama iš Švedijos ir per Lietuvos–Latvijos jungtis. Šis bendrojo poreikio rodiklis nėra tas pats, kas vien galutinis vartojimas: sistemoje taip pat atsiranda technologinių nuostolių ir kitų srautų, todėl skirtingų apibrėžimų procentų nereikėtų lyginti kaip tos pačios eilutės.
Šis skirtumas svarbus viešojoje diskusijoje. Didelė vietos gamybos dalis stiprina atsparumą ir gali mažinti kainų spaudimą, bet Lietuva lieka bendros Baltijos ir Europos elektros rinkos dalimi. Jungtys leidžia eksportuoti perteklių ir importuoti tada, kai vėjo ar saulės gamyba sumažėja. Praktinis tikslas nėra atsijungti nuo kaimynų, o kuo efektyviau derinti vietos gamybą su tinklu, kaupimu ir lanksčiu vartojimu.
Viešas įkrovimas augo sparčiau nei prieigų skaičius
Viešose elektromobilių įkrovimo prieigose liepą parduota 3,1 GWh elektros – 22,7 proc. daugiau nei birželį ir apie 80 proc. daugiau nei 2025 m. liepą, kai parduota 1,7 GWh. Tai apima tik viešai apskaitomą įkrovimą. Į rodiklį nepatenka namuose, daugiabučių aikštelėse ar įmonių uždarose stotelėse sunaudota energija, todėl 3,1 GWh negalima vadinti visu Lietuvos elektromobilių elektros poreikiu.
Liepos pabaigoje LEA skaičiavo 5 599 viešas įkrovimo prieigas, kurių bendra galia siekė 363,5 MW. Per mėnesį prieigų padaugėjo 58, arba 1,1 proc., o jų galia – 1,7 MW, arba 0,5 proc. Energijos pardavimas augo gerokai sparčiau. Vieno mėnesio dar nepakanka patikimai išvadai apie kiekvienos stotelės užimtumą, bet skirtumas rodo, kad infrastruktūros vertinimui jau neužtenka skaičiuoti vien įrengtų lizdų: būtina stebėti jų vietą, galią, patikimumą ir realų naudojimą.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams ir tinklui
Liepos duomenys vairuotojui nežada vienodos įkrovimo kainos visose stotelėse. Galutinį tarifą lemia operatoriaus sutartys, tinklo mokesčiai, stotelės galia ir verslo modelis, o mažesnė vidutinė biržos kaina į mažmeninę kainą persiduoda nevienodai. LEA nurodo, kad nefiksuotos kainos planų vidurkis per mėnesį mažėjo, tačiau dalis fiksuotų planų šiek tiek brango. Todėl didmeninės rinkos skaičius yra sistemos signalas, ne tiesioginis pažadas vartotojo sąskaitai.
Sistemai augantis įkrovimas yra ir nauja apkrova, ir lankstumo galimybė. Jei automobiliai kraunami pigesnėmis, didelės vėjo ar saulės gamybos valandomis, dalį svyravimų galima sugerti be naujo piko. Tam reikalingi skaidrūs dinaminiai tarifai, patikima informacija stotelėse ir valdymo technologijos. Lietuvos liepos rezultatas jau pakankamai didelis, kad įkrovimą būtų verta planuoti ne kaip atskirą transporto paslaugą, o kaip visavertę elektros sistemos dalį.
Vieno mėnesio rekordą turi patvirtinti ilgesnė tendencija
LEA apžvalga remiasi „Nord Pool“, „Litgrid“, ESO ir kitų oficialių šaltinių duomenimis, tačiau liepa buvo palanki atsinaujinančiai generacijai ir sezoninėms kelionėms. Kitas patikimas vertinimo žingsnis bus kelių mėnesių seka: ar viešo įkrovimo energija toliau augs sparčiau už prieigų skaičių, kaip keisis vakarinės valandos apkrova ir ar didesnė vietos generacija nuosekliai mažins didmeninių kainų vidurkį.
Šiuo metu atsargiausia išvada paprasta: Lietuvoje atsinaujinanti elektra ir elektromobilumas auga nebe vien infrastruktūros pažadais. Liepos duomenys rodo jau parduotą energiją ir realiai pagamintas kilovatvalandes. Kad šis augimas būtų naudingas vartotojui, kitame etape reikės ne tik daugiau stotelių ir elektrinių, bet ir geresnio jų veikimo laike – tada, kai tinkle energijos yra daugiausia ir ji kainuoja mažiausiai.
