15 kWh kaupimo sistema Lietuvoje vidutiniškai atpigo iki 7 255 eurų
LEA apklausa rodo 5 proc. ketvirčio ir 6 proc. metinį kainos mažėjimą, tačiau pigesnė sistema dar nepasako jos atsipirkimo. Tuo pat metu pradėtų didelių projektų mažiau, bet jų bendra talpa daugiau nei padvigubėjo.
Nuotraukos informacijaMTA Capital Construction Mega Projects / Wikimedia Commons, CC BY 2.0
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) apklausoje 15 kWh elektros kaupimo sistemos vidutinė kaina 2026 m. trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki 7 255 eurų. Tai 5 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį ir 6 proc. mažiau nei prieš metus. Rugsėjo 23 d. paskelbta analizė apėmė daugiau kaip 50 kaupimo įrenginiais bei sistemomis prekiaujančių įmonių ir žymi pirmą kainų kritimo ketvirtį po augimo pirmąjį šių metų pusmetį.
Į 7 255 eurų vidurkį LEA įtraukia ne vien baterijos modulius, bet ir stebėjimo, valdymo bei balansavimo sistemas. Agentūros pateiktame palyginime tokia pati 15 kWh sistema antrąjį ketvirtį vidutiniškai kainavo 7 624 eurus, o prieš metus – 7 741 eurą. Tai rinkos pasiūlymų vidurkis, todėl jis nėra nei mažiausia garantuota kaina, nei individuali sąmata su vienodais montavimo darbais ir garantija.
Atskiro vienodos talpos kaupimo įrenginio vidutinė kaina sumažėjo nuo 426 iki 417 eurų už kilovatvalandę. Tuo pat metu baterijos dalis visos sistemos kainoje sudarė 86 proc. Vadinasi, galutinę sąskaitą lemia ne tik elementų chemija: inverteris, valdikliai, apsaugos, montavimas, dokumentai ir konkretaus objekto elektros instaliacija gali pakeisti pirkėjo rezultatą.
LEA teigia, kad atpigimą lėmė didėjanti pasiūla. Tai institucijos atliktos rinkos apklausos išvada, o ne visų Lietuvoje sudarytų sandorių registras. Viešame pranešime nepateikta atskirų respondentų pasiūlymų, jų svorių, garantijų trukmės ar vienodos techninės specifikacijos, todėl vieno ketvirčio pokytį reikia vertinti kaip krypties signalą, o ne tikslų kiekvieno produkto kainos indeksą.
Vidurkis neatsako, per kiek metų sistema atsipirks
Namų kaupiklio ekonomika priklauso nuo to, kiek saulės elektros savininkas sunaudoja pats, kokiu tarifu energiją perka ir atiduoda, kaip dažnai išnaudoja baterijos talpą bei kiek energijos prarandama įkrovimo cikle. Dvi vienodos 15 kWh sistemos gali turėti labai skirtingą grąžą, jei vienas namas kasdien perkelia vidurdienio perteklių į vakarą, o kitas bateriją naudoja retai.
Iš viešo LEA pranešimo taip pat negalima apskaičiuoti kainos po konkrečios paramos: jame nepaaiškinta, kaip respondentai apklausos pasiūlymuose traktavo individualias subsidijas. Finansavimo priemonių dydžiai, tinkamumo datos ir techniniai reikalavimai keičiasi, todėl pirkėjui reikia atskirai tikrinti galiojantį kvietimą, paskolos kainą bei tai, ar pasirinkta įranga ir montuotojas atitinka sąlygas.
Kainų intervalo kraštai artėjo vienas prie kito: pigiausios sistemos per metus atpigo 4 proc., o brangiausios – 21 proc. Skirtumas tarp pigiausių ir brangiausių pasiūlymų sumažėjo nuo 2,8 iki 2,3 karto. Tai gali reikšti panašesnę pasiūlą arba stipresnę konkurenciją aukštesniame segmente, bet be modelių sąrašo negalima teigti, kad visų sistemų kokybė tapo vienoda.
Pirkėjui todėl svarbu lyginti ne vien eurus už kilovatvalandę. Naudingoji talpa, iškrovimo galia, rezervinio maitinimo veikimas nutrūkus tinklui, ciklų ir kalendorinė garantija, temperatūros ribos bei serviso prieinamumas gali būti vertesni už nedidelę pradinę nuolaidą. Ypač klaidinga lyginti vien baterijos dėžę su pilnai įrengta sistema, jei abiem atvejais vartojamas tas pats žodis „kaupiklis“.
Didžiųjų projektų mažiau, tačiau jų talpa išaugo
LEA duomenimis, rugpjūčio 27 d. Lietuvoje įrengta kaupimo įrenginių galia pasiekė 1 044 MW. Agentūra šį skaičių lygina su 249 MW 2024 metais ir 415 MW 2025 m. pabaigoje. Tai galios rodiklis megavatais, todėl jis neparodo, kiek valandų sistemos galėtų veikti ar kiek energijos megavatvalandėmis jos sukaupia.
Naujų projektų struktūra taip pat keičiasi. Iki trečiojo ketvirčio pradėta 13 projektų, kai tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu jų buvo 22. Tačiau šiemet suderintų ir jau pradėtų statyti projektų bendra talpa siekė 2 164 MWh, palyginti su 990 MWh prieš metus. Mažesnis projektų skaičius šiuo atveju nereiškia mažesnės rinkos – vidutinis statybų mastas tapo gerokai didesnis.
Skirstomajame tinkle rugsėjį buitiniai kaupimo įrenginiai sudarė 59 proc., o komerciniai – 41 proc. prie jo prijungtos kaupimo galios. LEA nurodo, kad nuo birželio jų galia augo, tačiau viešo pranešimo formuluotė apie maždaug 40 MW prieaugį neleidžia vienareikšmiškai nustatyti, ar tai bendra abiejų grupių suma, ar kiekvienos grupės pokytis, todėl šio skaičiaus straipsnis nesumuoja.
Lietuvai kaupimo plėtra aktuali dėl sparčiai augančios saulės bei vėjo gamybos, tačiau vien daugiau megavatų negarantuoja mažesnių kainų ar mažesnių tinklo perkrovų. Reikšmę lemia vieta, energijos talpa, veikimo trukmė ir tai, ar sistema reaguoja tada, kai tinklui labiausiai reikia lankstumo. LEA analizė patikimai parodo kainos ir masto kryptį, bet projekto pelningumą ar naudą sistemai reikės vertinti pagal faktinį darbą.
Artimiausias patikros taškas bus ketvirtojo ketvirčio apklausa: ji parodys, ar kainų kritimas tęsiasi ir ar 15 kWh sistemos vidurkis išlieka palyginamas. Stambių projektų atveju svarbiausia stebėti, kiek iš 2 164 MWh talpos realiai prijungiama, kokią galią ji pasiekia ir kurioms rinkos paslaugoms naudojama. Tik šie rezultatai atskirs statybų portfelį nuo veikiančios Lietuvos kaupimo infrastruktūros.
