Lietuva pasigamino 90 proc. elektros, bet savaitės didmeninė kaina šoko 83,6 proc.

Lietuvos elektrinės rugpjūčio 18–24 d. pagamino 203,3 GWh elektros ir padengė 90 proc. šalies vartojimo, tačiau vidutinė didmeninė savaitės kaina pakilo 83,6 proc. iki 0,124 Eur/kWh. Šiuos duomenis rugpjūčio 25 d. paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Likusi vartojimui reikalinga elektra buvo importuota iš Švedijos ir Latvijos.

Didelė vietinės gamybos dalis ir staigus didmeninės kainos šuolis vyko tą pačią savaitę, bet vien šis sutapimas neįrodo priežastinio ryšio. LEA suvestinė nenurodo, kad kainą pakėlė konkretus gamybos šaltinis ar importo kryptis. Ji taip pat nepateikia valandinės gamybos, vartojimo ir jungčių apkrovos analizės, todėl iš savaitės vidurkio negalima nustatyti, kuriomis valandomis susidarė brangiausi kainų signalai.

90 proc. vietinės gamybos nereiškė pigios savaitės

203,3 GWh yra per savaitę Lietuvos elektrinėse pagamintos energijos kiekis, o 90 proc. – jos santykis su tos pačios savaitės šalies vartojimu. Tai nėra teiginys, kad Lietuva kiekvieną valandą apsirūpino 90 proc. savo poreikio. Elektros sistema balansuoja gamybą ir vartojimą nuolat, o Lietuvos rinka veikia kartu su kaimyninėmis kainų zonomis bei tarpvalstybinėmis jungtimis.

Todėl didelis savaitinis vietinės gamybos santykis savaime nenustato rinkos kainos. Elektra vienomis valandomis gali būti eksportuojama, kitomis – importuojama, o kainą lemia konkrečios valandos pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. Šį kartą LEA nurodo importą iš Švedijos ir Latvijos, tačiau neskelbia, kad importuotas kiekis buvo brangesnis ar pigesnis už vietinę gamybą. Tokios išvados be valandinių prekybos duomenų būtų spėjimas.

Metinis palyginimas rodo kitokią kombinaciją

Tą pačią 2025 m. savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 0,103 Eur/kWh, o vietos gamyba padengė 75 proc. vartojimo. Vadinasi, šių metų lyginamosios savaitės kaina buvo didesnė, nors vietinės gamybos dalis taip pat buvo aukštesnė. Tai dar kartą parodo, kad vienas savaitinis apsirūpinimo rodiklis nėra pakankamas kainos paaiškinimas.

Savaitės palyginimas taip pat nėra ilgalaikė rinkos tendencija. Vienos savaitės vidurkį gali smarkiai paveikti kelios brangios valandos, o metinis palyginimas neatskiria orų, elektrinių prieinamumo, vartojimo ir jungčių sąlygų. Patikimesniam vertinimui reikėtų ilgesnės kainų sekos ir tų pačių valandų gamybos bei srautų duomenų.

Norint paaiškinti 83,6 proc. šuolį, vien savaitinės suvestinės nepakanka. Reikėtų sugretinti kiekvienos valandos „Nord Pool“ kainą su Lietuvos vėjo, saulės, šiluminių ir kitų elektrinių gamyba, planuotais bei neplanuotais įrenginių sustojimais, vartojimu, jungčių pralaidumu ir faktiniais komerciniais srautais. Tik toks pjūvis parodytų, ar vidurkį labiausiai keitė kelios mažos pasiūlos valandos, platesnis regiono kainų lygis, didesnė paklausa ar keli veiksniai kartu. LEA publikacija šio išskaidymo nepateikia, todėl straipsnis jo neatkuria prielaidomis.

Buitinių planų kainos judėjo kitu tempu

Didmeninės savaitės kainos nereikėtų tapatinti su tiekėjo pasiūlyta galutine kilovatvalandės kaina. LEA skaičiuoja, kad dvylikos mėnesių fiksuotos kainos vienos laiko zonos planų vidurkis per savaitę pakilo nuo 0,295 iki 0,301 Eur/kWh. Dviejų laiko zonų tokių planų vidurkis padidėjo nuo 0,283 iki 0,290 Eur/kWh. Tai gerokai mažesnis procentinis pokytis nei didmeninėje rinkoje.

Kintamos kainos planų savaitinis vidurkis padidėjo 29,5 proc. – nuo 0,234 iki 0,303 Eur/kWh. Liepos mėnesio kintamos kainos planų vidurkis, priešingai, buvo 0,245 Eur/kWh ir 8,2 proc. mažesnis nei birželį. Šie rodikliai apima kitą laikotarpį ir kitokį produktą, todėl jų negalima tiesiogiai lyginti su vienos didmeninės savaitės 0,124 Eur/kWh tarsi tai būtų ta pati vartotojo mokama kaina.

Svarbiausias signalas Lietuvos vartotojui

Naujausia savaitė primena, kad energetinis savarankiškumas ir maža kaina nėra tapatūs rodikliai. Didesnė vietinė gamyba mažina metinį importo poreikį ir gali stiprinti energetinį saugumą, tačiau atviroje elektros rinkoje vartotojo kainą veikia ir gamybos laikas, paklausa, jungčių galimybės bei pasirinkto tiekimo plano sąlygos.

Praktinis skirtumas svarbus renkantis planą. Fiksuota kaina sumažina trumpalaikių rinkos šuolių poveikį sąskaitai, bet vartotojas moka pagal sutartą tarifą ir jo terminą. Kintamos kainos planas greičiau perduoda rinkos pokyčius abiem kryptimis. Vienas brangus septynių dienų laikotarpis dar neparodo, kuris pasirinkimas bus pigesnis per visą sutarties laiką; tam reikėtų palyginti ilgesnio laikotarpio faktines kainas ir savo vartojimo profilį. LEA pabrėžia, kad jos skelbiami pasiūlymų vidurkiai yra informaciniai ir nėra tiekėjų reitingas, todėl sprendžiant verta tikrinti konkrečią sutartį, plano trukmę ir papildomas sąlygas, o ne vien savaitės antraštinį pokytį.