ES skyrė 44,40 mln. eurų Latvijos ir Lietuvos pasienio vėjo projektui

Europos Komisija rugsėjo 17 d. patvirtino 44,40 mln. eurų „Connecting Europe Facility“ energetikos programos paramą pirmajam UELJO sausumos vėjo projekto etapui prie Latvijos ir Lietuvos sienos. Oficialiuose dokumentuose numatyta, kad šiuo etapu daugiausia bus finansuojami darbai Latvijoje: elektrinės vidaus infrastruktūra, prijungimas prie tinklo ir vėjo turbinų įrengimas. Tai finansavimo sprendimas bei statybų parengties signalas, o ne pranešimas apie jau veikiančią elektrinę.

Visame tarpvalstybiniame projekte tikimasi maždaug 30 modernių turbinų ir iki 680 GWh atsinaujinančios elektros per metus. Abu skaičiai yra projekto planas. CINEA pranešime nepateikiama galutinė turbinų galia, tiekėjas, komercinės veiklos data ar tikslus darbų pasidalijimas tarp valstybių, todėl negalima apskaičiuoti garantuotos gamybos arba teigti, kad visa numatyta galia jau turi statybos leidimus.

Tema pirmiausia aptikta „Renewables Now“, o sumos ir projekto apimtis patikrintos Europos Komisijos vykdomosios agentūros CINEA pranešime. Jame 44,40 mln. eurų aiškiai siejami su pirmuoju UELJO etapu. Tai svarbi pataisa platesnei 125,81 mln. eurų antraštei: likusi parama skirta dviem Vokietijos ir Lenkijos tarpvalstybinio centralizuoto šildymo projektams, ne Baltijos vėjo parkui.

Parama apima ne vien turbinas

Vėjo projektų sąmatose pati turbina yra tik dalis sistemos. Reikia kelių, pamatų, kabelių, pastočių, apsaugos ir valdymo įrangos bei pakankamo perdavimo tinklo pralaidumo. CINEA nurodytas pirmojo etapo darbų sąrašas apima likusią elektrinės infrastruktūrą (angl. balance of plant) ir prijungimą. Būtent šios dalys lemia, ar įrengta galia galės perduoti elektrą, kai regione tuo pačiu metu stipriai pučia vėjas.

Projektui tarpvalstybinio atsinaujinančių išteklių energijos projekto statusas suteiktas 2025 m. Toks statusas reikalingas norint pretenduoti į specialų CEF Energy finansavimą. ES paramos logika čia yra platesnė už vienos elektrinės naudą: projektas turi prisidėti prie valstybių bendradarbiavimo, rinkų integracijos arba bendro infrastruktūros naudojimo. Vis dėlto viešas pranešimas neatskleidžia būsimo elektros pardavimo modelio ir kaip tiksliai ekonominė nauda bus paskirstyta Latvijai bei Lietuvai.

680 GWh metinį planą galima suvokti kaip reikšmingą regiono elektros kiekį, tačiau tai nėra pastovi galia kiekvieną valandą. Faktinė gamyba priklausys nuo turbinų specifikacijos, vėjo sąlygų, prieinamumo ir tinklo ribojimų. Metinis energijos rodiklis taip pat neatsako, kiek elektros bus suvartota vietoje, eksportuota ar tam tikromis valandomis apribota dėl perdavimo sistemos būklės.

Lietuvai svarbiausia jungtis su bendru Baltijos tinklu

Lietuvos skaitytojui projekto vertė nėra vien tai, kad jis planuojamas šalia sienos. CINEA pabrėžia efektyvų bendros perdavimo infrastruktūros naudojimą ir atsinaujinančios energijos integraciją į Baltijos elektros sistemą. Po sinchronizacijos su kontinentine Europa nauja gamyba turi būti derinama su rezervais, vidaus tinklo pralaidumu ir jungtimis į kaimynines rinkas. Be šio derinio papildomas megavatas gali padidinti ribojimą, užuot automatiškai sumažinęs kainą.

Pirmojo etapo koncentracija Latvijoje reiškia, kad tiesioginis statybų ir tiekimo grandinės poveikis iš pradžių taip pat bus stipresnis ten. Lietuvai galimos naudos labiau susijusios su regiono pasiūla, perdavimo infrastruktūra ir tarpvalstybiniu planavimu. Kol nėra paskelbtų rangovų bei pirkimų sąlygų, per anksti žadėti konkrečius užsakymus Lietuvos įmonėms arba darbo vietų skaičių.

Tarpvalstybinis modelis gali sumažinti administracinį susiskaidymą, tačiau jis savaime nepanaikina vietos poveikio vertinimo. Turbinų aukštis, triukšmas, paukščių migracija, kabelių maršrutai ir bendruomenių dalyvavimas turi būti nagrinėjami pagal konkrečią vietą. Greitas finansavimas nepakeičia leidimų ir aplinkosaugos procedūrų; jis suteikia kapitalą darbams, kuriems taikomi šie reikalavimai.

Kitas patikrinamas etapas – realūs darbai ir prijungimo grafikas

Finansavimo sprendimas sumažina vieną projekto riziką, bet dar neuždaro visos finansinės ir techninės grandinės. Toliau reikės matyti pasirašytas statybos bei įrangos sutartis, galutinį prijungimo grafiką, leidimus ir planuojamos komercinės veiklos datą. Tik tada bus galima vertinti, ar pirmasis etapas juda pagal planą ir kokia dalis viso maždaug 30 turbinų projekto iš tikrųjų pastatoma.

Bendra 125,81 mln. eurų CEF Energy finansavimo grupė parodo, kad Komisija tarpvalstybinę energetiką supranta ne tik kaip elektros kabelius. Greta vėjo projekto finansuojamas Vokietijos ir Lenkijos šilumos tinklų sujungimas bei atsinaujinančios šilumos projektas. UELJO atvejis Baltijos šalims išsiskiria tuo, kad bendradarbiavimo objektas yra nauja elektros gamyba ir jos integravimas į bendrą sistemą.

Artimiausias realybės patikrinimas bus ne planuojamų gigavatvalandžių pakartojimas, o matoma statybų eiga Latvijoje ir tinklo prijungimo darbai. Jei jie bus įgyvendinti, projektas gali tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip dvi Baltijos valstybės dalijasi infrastruktūros nauda. Iki tol 44,40 mln. eurų yra patvirtintas viešasis finansavimas, o 30 turbinų ir 680 GWh – viso projekto siekiniai, kuriuos dar turės patvirtinti eksploatacijos duomenys.