Kinija iki 2030 m. taikosi į 70 proc. NEV dalį ir griežtesnę gamybos kontrolę

Kinija paskelbė 2026–2030 m. išmaniųjų ir naujosios energijos automobilių pramonės planą, kuriame iki dešimtmečio pabaigos numatyta NEV dalį padidinti iki 70 proc. naujų lengvųjų ir 40 proc. naujų komercinių automobilių pardavimų šalies viduje. Rugsėjo 9 d. datuotą dokumentą patvirtino devynios institucijos, o Pramonės ir informacinių technologijų ministerija jį paskelbė rugsėjo 10 d. Tai oficialūs politikos tikslai, o ne jau pasiekti rinkos rodikliai ar nepriklausoma paklausos prognozė.

NEV santrumpa čia nereiškia vien baterinių elektromobilių. Kinijos politikos dokumentuose ši grupė apima baterinius elektromobilius, iš tinklo įkraunamus hibridus, įskaitant išplėsto nuotolio modelius, ir kuro elementų automobilius, todėl 70 proc. negalima tiesiogiai lyginti su Europos Sąjungos grynųjų BEV registracijų dalimi. Pats planas atskirai nustato tikslą, kad vidutinės baterinių lengvųjų elektromobilių energijos sąnaudos 2030 m. būtų apie 11,5 kWh/100 km, o visų lengvųjų automobilių vidutinės degalų sąnaudos – 3,3 l/100 km.

Rugsėjo 11 d. temą aptikęs „CnEVPost“ išskyrė pardavimų tikslus, autonominį vairavimą ir pajėgumų kontrolę. Pirminiame ministerijos dokumente programa gerokai platesnė: joje numatytos baterijų saugos, įkrovimo spartos, veikimo šaltyje ir ciklų ilgaamžiškumo gerinimo užduotys, kietojo elektrolito baterijų tyrimai, automobilių lustai, operacinės sistemos, pramoninė programinė įranga bei svarbiausios bazinės medžiagos.

Augimas derinamas su perteklinių pajėgumų tramdymu

Dokumentas nėra vien raginimas gaminti daugiau. Jame numatyta griežčiau stebėti automobilių ir baterijų gamybos pajėgumus, taikyti aukštus reikalavimus naujiems savarankiškiems NEV gamintojams, skatinti įmonių jungimąsi ir restruktūrizavimą bei šalinti pasenusius, neefektyvius pajėgumus. Taip pat žadama stiprinti antimonopolinę, nesąžiningos konkurencijos ir kainodaros kontrolę, riboti nepatvirtintas vietos valdžios subsidijas, mokesčių lengvatas ir lengvatinį žemės skyrimą.

Ši dalis svarbi skaitant 70 proc. tikslą. Pekinas vienu metu siekia didesnės elektrifikuotų automobilių paklausos ir tvarkingesnės pasiūlos struktūros. Todėl dokumentas nepatvirtina, kad kiekvienas dabartinis gamintojas ar baterijų projektas gaus daugiau užsakymų. Priešingai, konsolidavimo nuostatos rodo, kad daliai įmonių gali tekti pasitraukti, jungtis arba atsisakyti silpnai naudojamų gamybos linijų.

Žaliavų grandinėje plane tiesiogiai minimas ličio, kobalto ir nikelio gavybos derinimas su perdirbimu. Kinija siekia didinti visos grandinės atsparumą – nuo mineralų ir elementų iki programinės įrangos bei lustų. Tačiau dokumente nėra konkrečių naujų kasyklų apimčių, baterijų gamybos gigavatvalandžių ar žaliavų importo kvotų, todėl iš jo negalima apskaičiuoti būsimos metalų paklausos vienetais.

Įkrovimas, sunkvežimiai ir automobilio ryšys su tinklu

Infrastruktūros skyriuje numatyta racionaliau išdėstyti didelės galios įkroviklius, stiprinti kaimo įkrovimo tinklą ir masiškiau taikyti automobilio bei elektros tinklo sąveiką. Atskirai išskirti naujosios energijos sunkvežimiai: planuojami tarpregioniniai nulinės anglies kelių krovinių koridoriai, įkrovimo tinklas pagrindiniams maršrutams ir autonominio sunkiojo transporto demonstracijos. Plane nenurodyta, kiek stotelių bus pastatyta ar kokią galią turės kiekvienas koridorius.

Autonominiam vairavimui iškelta ambicija iki 2030 m. pasiekti plataus masto taikymą greitkeliuose, miestų greitojo eismo keliuose ir dalyje miesto gatvių. Kartu dokumentas reikalauja brandos bei saugos vertinimo, priėmimo į rinką taisyklių ir nacionalinės, vietos bei įmonių saugos stebėsenos sistemos. Vadinasi, politinis tikslas nėra leidimas kiekvienai gamintojo demonstracijai vadintis komerciniu autonominiu diegimu.

Dar vienas kiekybinis orientyras – 15 proc. didesnis visų sektoriaus darbuotojų darbo našumas, palyginti su 2025 m. Vis dėlto viešame dokumente nepateikta bazinė našumo reikšmė ar vienas matavimo vienetas, todėl 15 proc. negalima versti į sutaupytas darbo vietas, pajamas vienam darbuotojui ar konkretaus fabriko automatizavimo rezultatą.

Europai svarbiausia ne vien Kinijos vidaus rinkos dalis

Plane numatyta remti tarptautinę plėtrą per prekybą, investicijas ir technologijų partnerystes, kurti bendrus skirtingų markių atsarginių dalių sandėlius užsienyje bei bandyti tarpvalstybinio duomenų perdavimo sprendimus. Tai signalas, kad Kinijos gamintojų eksportas bus vertinamas kaip ilgalaikė pramonės politikos kryptis, o ne laikinas vidaus pertekliaus vožtuvas. Europoje konkurencija todėl vyks ne tik dėl automobilio kainos, bet ir dėl serviso, dalių, programinės įrangos, duomenų atitikties bei vietinės gamybos.

Europos Sąjungoje Kinijoje pagamintiems bateriniams elektromobiliams tebėra taikomos 7,8–35,3 proc. kompensacinės priemonės. 2026 m. vasarį Komisija priėmė konkretų „Volkswagen Anhui“ įsipareigojimą dėl „CUPRA Tavascan“ minimalios importo kainos, ribojamo kiekio ir investicijų ES; tai nėra bendras visų Kinijos eksportuotojų atleidimas nuo muitų. Kinijos planas šių ES taisyklių nepakeičia. Jis veikiau didina tikimybę, kad gamintojai ieškos daugiau vietinės gamybos, partnerių ir skirtingų pavarų pasiūlos, o Europos institucijos atidžiau vertins subsidijas, pajėgumų perteklių ir duomenų saugą.

Lietuvos pirkėjui 70 proc. tikslas savaime nežada pigesnio automobilio ar konkretaus modelio debiuto. Galutinę kainą formuos ES muitai, transportas, homologavimas, garantija ir platinimo tinklas. Tačiau masto, efektyvumo, greitojo įkrovimo ir baterijų saugos prioritetai taps techninės kartelės dalimi, su kuria teks lygintis visoms Europoje parduodamoms markėms. Patikrinami tolesni rodikliai bus faktinė Kinijos NEV dalis, gamybos pajėgumų panaudojimas, konsolidavimo tempas ir investicijos į Europos gamyklas – ne vien planuose įrašyti procentai.