JK pradėjo 28 mln. svarų itin ilgos trukmės kaupimo iššūkį – atviras konkursas kol kas tesiekia 3 mln.
Šimto valandų saugykloms skirta programa apima elektrochemines sistemas ir požeminį vandenilį, tačiau dabar priimamos paraiškos tik pirmojo baterijų etapo studijoms.

Nuotraukos informacija„Hello Green“ / „OpenAI“ sukurta AI iliustracija
Jungtinės Karalystės vyriausybė pradėjo 28 mln. svarų vertės itin ilgos trukmės energijos kaupimo iššūkį, skirtą technologijoms, galinčioms tiekti elektrą bent 100 valandų. Apie rugpjūčio 20 d. paskelbtą programą rugpjūčio 25 d. pranešė „Energy-Storage.News“. Tačiau 28 mln. svarų dar nėra vienas atviras konkursas ar jau paskirstytas finansavimas: šiuo metu paraiškos priimamos tik iki 3 mln. svarų vertės elektrocheminių sistemų projektų rengimo studijoms.
Bendra programa apima dvi atskiras technologines kryptis – naujas šimto ir daugiau valandų veikiančias baterijas bei požeminį vandenilio saugojimą ir vėlesnį jo panaudojimą elektros gamybai. Dabar atviras kvietimas skirtas tik elektrocheminėms technologijoms. Jame nefinansuojami vandenilio, šiluminio kaupimo, hidroakumuliacinių elektrinių, suspausto oro ar mechaninio kaupimo pasiūlymai.
28 mln. svarų dar nėra vienas atviras konkursas
JK inovacijų finansavimo tarnybos paskelbtame kvietime pirmajam etapui numatyta iki 3 mln. svarų, jei bus pakankamai kokybiškų paraiškų. Vienas projektas gali prašyti nuo 350 tūkst. iki 700 tūkst. svarų. Darbai turi trukti 3–9 mėnesius, prasidėti ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d. ir baigtis iki rugsėjo 30 d. Paraiškos priimamos iki 2026 m. rugsėjo 30 d. 11 val. JK laiku.
Tai projektų vystymo studijos, o ne demonstracinių kaupiklių statybų finansavimas. Jų užduotis – parengti techninį ir komercinį pagrindą vėlesniam etapui. Antrasis etapas planuojamas 2027 m. viduryje, jam numatyta bent 10 mln. svarų, bet jo pradžia, sąlygos ir galutinis biudžetas priklausys nuo pirmojo etapo rezultatų bei vyriausybės patvirtinimų. Dalyvavimas studijų konkurse nėra būtina sąlyga vėliau siekti antrojo etapo lėšų.
Paraiškai turi vadovauti JK registruota įmonė, o finansuojami darbai daugiausia vykti šalyje ir jų rezultatus ketinama panaudoti JK. Konsorciume gali būti nefinansuojamų partnerių iš Europos Sąjungos ar kitų valstybių. Todėl tai pirmiausia JK pramonės priemonė, nors technologijų tiekėjų ir tyrėjų grandinė gali būti platesnė.
Šimtas valandų – kita užduotis nei dviejų valandų baterija
Kvietime itin ilgos trukmės elektrocheminė sistema apibrėžta ne vien talpa. Ji turi galėti nepertraukiamai išsikrauti bent 100 valandų ir būti projektuojama mažiausiai 25 metų eksploatacijai. Tai penkiasdešimt kartų ilgesnė vardinė trukmė nei tą pačią dieną „Hello Green“ aprašyto 35 MW / 70 MWh Ročdeilio kaupiklio, kurio galios ir talpos santykis yra dvi valandos.
Skiriasi ir numatoma paskirtis. Kelių valandų ličio jonų baterijos dažnai perkelia elektrą tarp tos pačios paros valandų ir teikia greitas balansavimo paslaugas. Šimto valandų sistema turėtų padėti išgyventi kelių parų mažo vėjo ar saulės gamybos laikotarpius. Ilgesnė trukmė savaime negarantuoja ekonominio pranašumo: svarbūs viso naudojimo laikotarpio kaštai, efektyvumas, savaiminis išsikrovimas, degradacija ir tai, kiek kartų tokios ilgos iškrovos iš tikrųjų reikės.
Atskiras „Ofgem“ reguliuojamas ilgos trukmės kaupimo mechanizmas naudoja gerokai žemesnę – mažiausiai aštuonių valandų – ribą. Birželį reguliuotoja preliminariai atrinko 16 projektų, apimančių hidroakumuliaciją, suspaustą orą, ličio jonų ir vanadžio srauto baterijas. Tai kita priemonė ir kita technologinės brandos pakopa; jos negalima sumaišyti su nauju 100 valandų tyrimų iššūkiu.
Dvi elektrocheminio konkurso kryptys
Pirmoji konkurso kryptis skirta arčiau komercinio pritaikymo esančioms elektrocheminėms sistemoms. Pareiškėjai turi pagrįsti kelią iki bent 100 MWh tinklo demonstracijos 2030 m. ir siekį iki to laiko pasiekti mažesnius nei 40 JAV dolerių už kilovatvalandę visos nuosavybės kaštus arba įrodyti konkurencingumą su įrengta ličio geležies fosfato baterija. Tai konkurso siekiniai, o ne patvirtinti būsimos sistemos kaštai.
Antroji kryptis skirta ankstyvesnės stadijos technologijoms ir visos sistemos inovacijoms. Jose iki 2030 m. numatomas bent 100 kWh tinklo pilotas, o ankstyvajame ketvirtajame dešimtmetyje siekiama mažesnių nei 15 JAV dolerių už kilovatvalandę visos nuosavybės kaštų arba konkurencingumo su kombinuoto ciklo dujų elektrine. Skirtingi 100 MWh ir 100 kWh slenksčiai rodo, kad abi kryptys nėra vienodo brandumo ir jų mastų negalima lyginti kaip lygiaverčių projektų.
Vandenilis yra bendroje programoje, bet ne šiame 3 mln. kvietime
Vyriausybės pranešime požeminis vandenilio saugojimas pateikiamas kaip antroji viso 28 mln. svarų iššūkio kryptis. Skelbiama, kad tokios saugyklos galėtų sumažinti bendrus energetikos sistemos kaštus 14–50 mlrd. svarų 2035–2050 m. laikotarpiu, tačiau tai yra vyriausybės modeliavimu grindžiamas vertinimas, o ne jau pasiektas sutaupymas. Viešame pranešime taip pat dar nėra atskiro vandenilio kvietimo sąlygų, projektų sąrašo ar finansavimo paskirstymo.
Dėl to 28 mln. svarų antraštės negalima priskirti vien baterijoms, o 3 mln. svarų elektrocheminių studijų konkurso – požeminiam vandeniliui. Tikslus lėšų pasidalijimas tarp visų vėlesnių etapų paaiškės paskelbus naujas taisykles ir priėmus finansavimo sprendimus.
Ką šis bandymas reiškia Europai ir Lietuvai
Europai ši programa svarbi kaip bandymas atskirti tris skirtingus poreikius: kelių valandų tinklo baterijas, mažiausiai aštuonių valandų reguliuojamą ilgalaikį kaupimą ir šimto valandų technologijų tyrimus. Vienas terminas „ilgos trukmės kaupimas“ be valandų, galios, talpos ir brandos pakopos gali paslėpti visiškai skirtingas sistemas bei rizikas.
Lietuvos elektros sistemoje augant vėjo ir saulės gamybai, aktuali bus ne vien didesnė baterijų talpa. Reikės spręsti, kokiam laikotarpiui lankstumo trūksta, ar paslaugą pigiau suteikia tinklo jungtys, paklausos valdymas, trumpesnės baterijos, rezervinė gamyba, ar nauja itin ilgos trukmės technologija. JK konkursas kol kas nepateikia atsakymo, bet nustato patikrinamus vartus: 100 valandų trukmę, 25 metų darbo laiką, tikslinį demonstracijos mastą ir kaštų pagrindimą. Būtent šių rodiklių reikės ieškoti, kai studijos virs – arba nevirs – realiais bandomaisiais objektais.

