IFR: logistika sudarė beveik pusę profesionalių paslaugų robotų siuntų

Tarptautinė robotikos federacija (IFR) rugsėjo 30 d. paskelbė, kad jos 2025 m. apklausoje profesionalių paslaugų robotų siuntos padidėjo 24 proc. ir priartėjo prie 250 tūkst. vienetų. Didžiausia taikymo grupė buvo transportas bei logistika: joje užfiksuota apie 117 tūkst. robotų, arba beveik 47 proc. visų imties siuntų. Tai apima autonominius mobiliuosius robotus ir kitas sistemas, kurios perveža krovinius sandėliuose, gamyklose, ligoninėse ar kitose kontroliuojamose erdvėse.

Šie skaičiai neaprašo veikiančio robotų parko ir nereiškia 250 tūkst. naujų pilnai autonominių diegimų pas klientus. IFR skaičiuoja gamintojų pateiktas naujų vienetų siuntas. Vienas klientas gali pirkti dešimtis ar šimtus vienodų robotų, o dalis įrangos gali būti pristatyta integruotojui, bet dar nepaleista galutinėje vietoje. Todėl duomenys rodo pardavimo ir tiekimo mastą, bet ne tiesiogiai sutaupytas darbo valandas ar padidėjusį produktyvumą.

IFR profesinių paslaugų kategoriją skiria nuo pramoninių robotų, kurių manipuliatoriai įprastai dirba gamybos linijose. Ji taip pat nėra vartotojiškų dulkių siurblių ar žaislų rinka. Federacijos metodikoje neįtraukiami nuotoliniu būdu valdomi aparatai, dronai, povandeninės transporto priemonės, autonominiai automobiliai ir autobusai. Tai svarbu, nes žodis „robotas“ viešoje diskusijoje dažnai vartojamas daug platesne prasme nei statistikos apibrėžimas.

238 gamintojų imtis nėra visos rinkos surašymas

Svarbiausia metodinė išlyga pateikta ne antraštėje, o IFR rinkos pristatyme: skaičiai remiasi 238 gamintojų atsakymais, nors federacija žino 1 001 paslaugų robotų gamintoją. Duomenys nėra perskaičiuoti visai industrijai, o respondentų sudėtis kasmet kinta. IFR tiesiogiai perspėja, kad skirtingų apklausos bangų skaičių lyginti nerekomenduojama. Vadinasi, 24 proc. augimas apibūdina šių metų pateiktą rinkinį, o ne universaliai išmatuotą visos pasaulinės rinkos augimo tempą.

Tai nenuvertina absoliutaus logistikos skaičiaus, bet keičia jo interpretaciją. 117 tūkst. yra IFR gautų duomenų suma, o ne patikimas visų 2025 m. pasaulyje parduotų logistikos robotų minimumas ar maksimumas. Dideli gamintojai gali turėti daugiau įtakos imčiai, o į ją nepatekusios bendrovės gali veikti kituose regionuose ir nišose. Todėl iš šių duomenų negalima tiksliai apskaičiuoti atskiro Europos, Lietuvos ar konkretaus sektoriaus rinkos dydžio.

Be to, 47 proc. dalis apskaičiuota vienetais, o ne pajamomis ar sukuriama verte. Ji gali didėti, kai vienas sandėlis įsigyja didelį parką palyginti nebrangių mobiliųjų platformų, net jei kita robotikos rūšis sudaro didesnę investicijų sumą. Patikimam ekonominiam palyginimui reikėtų vienodos pardavimo vertės, nuomos sutarčių ir integracijos darbų apskaitos, kurios IFR viešoje suvestinėje nėra.

Federacija nurodo, kad viešbučių ir maitinimo paslaugos buvo antra didžiausia grupė, o profesionalus valymas – trečia. Sparčiai augo ir inspektavimo bei techninės priežiūros robotų segmentas. Vis dėlto viešame pranešime nepateikta vienoda visų grupių regioninė matrica, kainos ar pajamos. Vienetų skaičius taip pat neparodo ekonominės vertės: nedidelis specializuotas inspektavimo robotas ir didelė autonominė transporto sistema gali būti suskaičiuoti kaip po vieną, nors jų kaina bei integracijos apimtis labai skiriasi.

Europai svarbiausias ne robotų skaičius, o integracijos rezultatas

Europos sandėliuose ir gamyklose mobilieji robotai gali sutrumpinti vidinius maršrutus, sujungti priėmimo, komplektavimo ir gamybos zonas bei sumažinti rankinio vežimo poreikį. Tačiau našumo prieaugis priklauso nuo pastato išdėstymo, užsakymų svyravimo, programinės įrangos, saugos zonų ir darbuotojų mokymo. IFR statistika nepateikia vienodo prieš ir po matavimo, todėl negalima teigti, kad kiekvienas robotas automatiškai pakeičia darbo vietą ar tam tikru procentu padidina našumą.

Lietuvai ši kryptis aktuali dėl logistikos centrų, mažmeninės prekybos sandėlių ir gamybos įmonių, kurios konkuruoja trumpu pristatymo laiku. Vietiniam sprendimui svarbūs ne tik roboto techniniai duomenys, bet ir integratoriaus gebėjimas prižiūrėti parką, atsarginių dalių prieinamumas, sąveika su sandėlio valdymo sistema bei rizikos vertinimas pagal ES mašinų ir darbuotojų saugos taisykles. Pasaulinė siuntų statistika neatsako, kiek tokių sistemų įdiegta Lietuvoje ir kiek jų pasiekė planuotą investicijų grąžą.

IFR pranešime atskirai minima apie 7 tūkst. 2025 m. parduotų pilno dydžio humanoidų. Federacija pabrėžia, kad dauguma jų skirti siaurai apibrėžtoms užduotims, o dalis tebėra valdoma nuotoliniu būdu; lieka saugos, priežiūros ir verslo pagrįstumo klausimų. Todėl šio skaičiaus negalima pateikti kaip plataus humanoidų diegimo gamyklose įrodymo. Dabar daug tvirtesnis komercinis signalas yra ne humanoidų demonstracijos, o didelis siaurai užduočiai pritaikytų logistikos robotų srautas.

Kitų metų IFR leidinyje svarbiausia bus ne vien naujas procentas, bet tai, ar federacija išlaikys palyginamą respondentų imtį ir paskelbs išsamesnį regionų bei taikymo grupių pjūvį. Bendrovėms savo ruožtu reikėtų skelbti ne tik užsakytų robotų skaičių, bet ir realaus diegimo duomenis: veikimo laiką, gedimus, saugos incidentus, per valandą atliktas operacijas ir bendrą nuosavybės kainą. Tik tokie rodikliai parodys, ar siuntų augimas virsta ilgalaikiu produktyvumu.