Lenkijoje pradėtas 600 MW ir 2,4 GWh Siedlcų baterijų parko statybų etapas

„Greenvolt“ Lenkijoje pradėjo 600 MW galios ir 2,4 GWh talpos Siedlcų baterijų kaupimo projekto statybas. Rugsėjo 24 d. bendrovė nurodė, kad komercinė veikla planuojama iki 2027 m. pabaigos. Jei projektas bus užbaigtas pagal skelbiamus parametrus, jo vardinės galios ir talpos santykis atitiks keturių valandų iškrovimą.

Keturių valandų trukmė yra aritmetinis santykis tarp 2,4 GWh ir 600 MW, o ne pažadas, kad kaupiklis kiekvieną ciklą lygiai keturias valandas tieks maksimalią galią. Faktinę naudingo energijos kiekio ribą veiks valdymo rezervas, temperatūra, degradacija, keitiklių nuostoliai ir tinklo operatoriaus nurodymai. Viešame pranešime šios techninės ribos neatskleistos.

Projektas jau perėjo į statybų etapą, tačiau dar nėra veikiantis objektas. „Greenvolt“ jį vadina būsimu didžiausiu kaupikliu Lenkijoje ir vienu didžiausių Europoje; tai projekto vystytojos teiginys, paremtas planuojama galia ir talpa. Galutinę vietą rinkoje bus galima vertinti tik pradėjus komercinę veiklą ir palyginus tuo metu veikiančius objektus.

210 baterijų konteinerių ir 105 galios keitimo mazgai

BYD Energy Storage projektui turėtų tiekti 210 baterijų konteinerių. Dar 105 transformatorių konteineriuose bus galios keitimo sistemos, kurios nuolatinę baterijų srovę sieja su kintamosios srovės tinklu. „Greenvolt“ nepaskelbė elementų chemijos, vieno konteinerio naudingo energijos kiekio, garantuojamo ciklų skaičiaus ar degradacijos kreivės.

Elektros infrastruktūrą įgyvendina inžinerijos ir statybų bendrovė P&Q bei atsinaujinančios energetikos rangovė ONDE. Šių įmonių įvardijimas patvirtina statybų grandinę, bet viešas pranešimas neatskleidžia rangos kainos, darbų pasidalijimo, tinklo prijungimo galios apribojimų ar galutinio objekto priėmimo bandymų metodikos.

Kaupiklis turėtų imti elektrą tuomet, kai atsinaujinančios gamybos daug, ir grąžinti ją padidėjus paklausai. Tai vystytojos aprašyta funkcija, o ne jau išmatuotas sistemos rezultatas. Kol nėra eksploatacijos duomenų, negalima teigti, kiek megavatvalandžių per metus sistema realiai perkels, kiek kartų bus cikluojama ar kokį poveikį turės Lenkijos didmeninėms kainoms.

Svarbu neskirti 600 MW ir 2,4 GWh tam pačiam matui. Pirmasis skaičius nusako momentinę galią, antrasis – sukauptos energijos kiekį. Didelė galia padeda greitai reaguoti, o didesnė energijos talpa leidžia išlaikyti tiekimą ilgiau. Tinklo paslaugoms reikia abiejų, tačiau jų ekonominė vertė priklauso nuo rinkos taisyklių ir naudojimo režimo.

Siedlcai papildo jau statomą keturių valandų portfelį

Siedlcų projektas nėra vienintelis „Greenvolt“ kaupiklis Lenkijoje. Bendrovės 200 MW / 800 MWh Turośń Kościelna sistema komercinę veiklą pradėjo 2026 m. liepą, o tokio pat dydžio Ełko projektą planuojama paleisti ketvirtąjį ketvirtį. Visų trijų skelbiama bendra apimtis būtų 1 GW galios ir 4 GWh talpos.

Šių rodiklių negalima sudėti kaip jau veikiančio 1 GW portfelio. Turośń Kościelna veikia, Ełkas dar laukia planuojamos veiklos pradžios, o Siedlcai tik statomi. Būtent projektų stadijų atskyrimas leidžia nesupainioti infrastruktūros vamzdyno su sistema, kuri jau priima ir atiduoda elektrą.

„Energy-Storage.news“ nurodo, kad visi trys projektai turi Lenkijos pajėgumų rinkos sutartis, kurios suteikia ilgalaikį pajamų pagrindą. Tačiau „Greenvolt“ statybų pranešime nepaskelbė Siedlcų sutarties kainos, visų pajamų struktūros ar galimo papildomo uždarbio iš balansavimo ir prekybos. Dėl to iš projekto dydžio negalima apskaičiuoti jo pelningumo.

Baltijos rinkai tai svarbus masto ir trukmės palyginimas

Lietuvai Siedlcų projektas aktualus kaip kaimyninės rinkos keturių valandų kaupimo etalonas. Baltijos šalyse daugėja dviejų ir ilgesnių valandų sistemų, o didesnė trukmė leidžia dalyvauti ne tik trumpose dažnio paslaugose, bet ir perkelti daugiau energijos tarp pigių bei brangių valandų. Vis dėlto Lenkijos pajėgumų rinkos modelio negalima tiesiogiai perkelti į Lietuvos reguliavimą.

Didelis kaupiklis taip pat nėra automatinis atsinaujinančios energijos gamybos pakaitalas. Jis pats energijos negamina ir kiekviename cikle dalį jos praranda. Vertė atsiranda tada, kai sistema mažina tinklo perkrovas, suteikia rezervą arba perkelia elektrą į laiką, kai jos labiau reikia. Tam būtinas tinkamas prijungimas ir rinkos signalai.

Siedlcų mastas kelia ir koncentracijos klausimą. Vienas 600 MW objektas gali greitai keisti įkrovimo ar iškrovimo galią, todėl jo veikimas turi būti suderintas su perdavimo tinklo apsaugomis, rezervais ir kitais rinkos dalyviais. Viešas „Greenvolt“ pranešimas neatskleidžia prijungimo taško, leidžiamos įkrovimo galios atskirais režimais ar tinklo stiprinimo darbų, tad šių sąlygų negalima laikyti jau išspręstomis vien dėl statybų pradžios.

Palyginant su Lietuvos projektais svarbu naudoti vienodas sąvokas. Skelbiama vardinė talpa nebūtinai sutampa su naudinga energija, kurią operatorius gali parduoti po vidinių nuostolių ir saugos rezervo. Taip pat reikia atskirti projekto galios ribą nuo faktiškai rezervuotos tinklo galios. Be šių parametrų dviejų kaupiklių MWh ir MW santykis parodo tik apytikrę trukmę, bet ne jų techninį ar ekonominį lygiavertiškumą.

Iki 2027 m. pabaigos verta stebėti tris patikros taškus: ar statybos laikosi grafiko, kokią naudingą talpą ir efektyvumą patvirtins priėmimo bandymai, ir kokiose rinkose sistema uždirbs didžiausią pajamų dalį. Tik tada 600 MW ir 2,4 GWh skaičiai virs eksploataciniu rezultatu, kurį bus galima lyginti su Lietuvos bei kitų Europos šalių projektais.