976,5 MW „Gennaker“ užbaigė finansinį sandorį, investicijos viršys 3 mlrd. eurų
Vokietijos Baltijos jūroje planuojamam 63 turbinų parkui užbaigtas finansinis sandoris ir sudarytos pagrindinės statybos sutartys. Tai svarbus projekto etapas, bet elektra dar negaminama, o komercinė veikla numatyta iki 2028 m. pabaigos.

Nuotraukos informacijaMartin Doppelbauer / Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0; iliustracinė „Baltic 1“ nuotrauka
„Skyborn Renewables“ rugsėjo 11 d. pasiekė iki 976,5 MW galios „Gennaker“ jūrinio vėjo parko finansinį uždarymą Vokietijos Baltijos jūroje. Europos investicijų bankas skelbia, kad daugiau kaip 3 mlrd. eurų vertės projektui sutelkta 2,1 mlrd. eurų ne regreso finansavimo iš 16 komercinių bankų ir EIB. Tema tą pačią dieną aptikta per „Renewables Now“, o finansavimo apimtis, projekto galia ir grafikas patikrinti pagal EIB bei vystytojo dokumentus.
Finansinis uždarymas reiškia, kad suderintos pagrindinės paskolų sąlygos ir užtikrintas finansavimo paketas, leidžiantis projektui pereiti į statybos etapą. Tai nėra parko paleidimas: „Gennaker“ dar negamina elektros. „Skyborn“ projekto puslapyje jo būsena tebėra „vystomas“, o komercinės veiklos pradžia numatyta iki 2028 m. pabaigos. Šią ribą svarbu išlaikyti, nes pasirašytas finansavimas sumažina vieną didžiausių projekto rizikų, bet nepašalina statybos, tiekimo, tinklo prijungimo ir paleidimo rizikos.
Projektas leidimą gavo 2025 m., o Miuncheno komunalinė įmonė SWM 2024 m. įsigijo 25 proc. jo dalį. Likusią nuosavybės struktūros dalį valdo „Skyborn“, priklausanti „Global Infrastructure Partners“ portfeliui. Šie faktai padeda atskirti tris skirtingus kapitalo sluoksnius: projekto savininkų nuosavą kapitalą, 2,1 mlrd. eurų skolą ir visą daugiau kaip 3 mlrd. eurų investicijų vertę. Pastaroji nėra vien EIB paskola ar vieša subsidija.
63 turbinos ir aiški vieta Vokietijos Baltijos jūroje
Parkas planuojamas maždaug 15 kilometrų į šiaurę nuo Fischland–Darß–Zingst pusiasalio, Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Numatyta įrengti 63 „Siemens Gamesa“ turbinas ant monopolių pamatų. Oficialus projekto žemėlapis rodo, kad „Gennaker“ plotai supa jau veikiantį „EnBW Baltic 1“ parką ir dalį jo kabelių trasų; būtent šis kaimyninis parkas matomas straipsnio iliustracijoje, o ne dar nepastatytos „Gennaker“ turbinos.
Elektros perdavimo jungtį atsakingas įrengti Vokietijos sistemos operatorius „50Hertz“. EIB pranešime taip pat nurodyta, kad pagrindinės tiekimo ir statybos sutartys jau sudarytos. Vis dėlto viešai pateiktas 976,5 MW skaičius yra didžiausia instaliuota galia, o ne metinė gamyba. Be faktinio vėjo režimo, prieinamumo, elektros nuostolių ir ribojimų duomenų iš jo negalima apskaičiuoti garantuoto pagaminamų megavatvalandžių kiekio.
Pirkimo sutartys sumažina rinkos riziką, bet neapibrėžia visos kainos
Dalis būsimos elektros jau turi ilgalaikius pirkėjus. „Amazon“ yra sudariusi 600 MW, o „Uniper“ – 100 MW galios elektros pirkimo sutartis. Tokios sutartys kreditoriams suteikia labiau prognozuojamą pajamų pagrindą ir padeda finansuoti kapitalui imlią statybą. Tačiau viešuose pranešimuose neatskleidžiama sutarta elektros kaina, atsiskaitymo formulė, gamybos profilio rizikos pasidalijimas ar visų sutarčių trukmė, todėl negalima spręsti, ar energija bus pigesnė už būsimą rinkos kainą.
Skelbiami 600 MW ir 100 MW sutarčių dydžiai neturėtų būti tiesiog sudedami su parko galia tarsi jau pagamintos energijos kiekis. Megavatai čia apibūdina sutartinę galią, o atsiskaitymai priklauso nuo sutartyse apibrėžto gamybos bei kainos profilio. Kadangi visos komercinės sąlygos neviešos, iš šių skaičių taip pat negalima patikimai apskaičiuoti, kokia būsimos „Gennaker“ gamybos dalis liks veikiama didmeninės rinkos kainų.
EIB nurodomas maždaug milijono namų ūkių elektros poreikio atitikmuo yra projekto masto palyginimas, paremtas numatoma gamyba ir tipiniu vartojimu. Tai nėra pažadas, kad konkretus namų ūkių skaičius bus tiesiogiai aprūpinamas kiekvieną valandą. Jūrinio vėjo gamyba kinta, o sutartinė elektra patenka į bendrą tinklą; sistemos balansui tebėra reikalingos perdavimo linijos, lanksti paklausa, kaupimas ir kiti generacijos šaltiniai.
Ką šis sandoris signalizuoja Baltijos regionui
„Gennaker“ yra Vokietijos projektas, o rugsėjo pranešimuose nėra įvardyta nei Lietuvos elektros pirkimo sutartis, nei tiesioginis tiekimas Baltijos šalims. Lietuvos aktualumas yra platesnis: finansinis uždarymas parodo, kokio kapitalo, ilgalaikių pirkėjų ir bankų konsorciumo reikia beveik gigavato klasės Baltijos jūros projektui. Tai naudinga atskaitos informacija vertinant regiono būsimų parkų finansavimo struktūras, tačiau vieno Vokietijos sandorio sąlygų negalima automatiškai taikyti kitoms jūros zonoms.
EIB dalyvavimas taip pat rodo, kad viešojo banko kapitalas naudojamas kartu su komercinėmis paskolomis, o ne pakeičia visą privatų finansavimą. Kitas patikrinamas projekto etapas bus faktinė jūrinių darbų pažanga, turbinų įrengimas, „50Hertz“ jungties parengtis ir pirmoji energija. Tik pradėjus veiklą bus galima palyginti planuotą ir realų prieinamumą, metinę gamybą bei paleidimo terminą; iki tol „Gennaker“ yra finansavimą užsitikrinusi statyba, ne veikiantis 976,5 MW parkas.

