100 valandų baterijų kelias į Europą: „Form Energy“ pritraukė 750 mln. dolerių

JAV ilgos trukmės energijos kaupimo bendrovė „Form Energy“ rugpjūčio 12 d. paskelbė pritraukusi 750 mln. JAV dolerių per Series G finansavimo raundą, kuriam vadovavo „T. Rowe Price“. Bendrovė nurodo, kad pinigai bus naudojami geležies–oro baterijų gamybai Weirtono gamykloje didinti ir komerciniams projektams spartinti. Europai svarbiausia ne pati startuolio vertė, o tai, kad tarp paskelbtų sutarčių yra pirmasis bendrovės tarptautinis diegimas – 10 MW ir 1 000 MWh sistema Airijos šiaurės vakaruose, kurią planuojama paleisti 2029 m.

Finansavimo pranešimas nėra įrodymas, kad Airijos objektas jau statomas ar kad jam skirti visi 750 mln. dolerių. „Form Energy“ neatskleidė, kiek naujo kapitalo teks konkrečiam Europos projektui. Oficialiai patvirtintas etapas yra susitarimas su „FuturEnergy Ireland“, o ne galutinis investicinis sprendimas ar komercinės eksploatacijos pradžia. Todėl ši istorija pirmiausia rodo technologijos kelią nuo gamybos plėtros iki planuojamo demonstravimo Europoje.

Trumpai: kas yra geležies–oro baterija?

Tai didelė stacionari elektros kaupimo sistema, skirta elektros tinklui, o ne elektromobiliui ar telefonui. Paprastai tariant, iškraunant bateriją geležis reaguoja su oro deguonimi ir virsta rūdimis – šio proceso metu gaunama elektra. Įkraunant reakcija apverčiama: naudojant elektros energiją geležies oksidas vėl paverčiamas geležimi, o deguonis grąžinamas į aplinką. Ciklas gali būti kartojamas daug kartų.

Svarbiausias skirtumas nuo ličio jonų baterijos yra paskirtis. Ličio sistemos yra lengvesnės, kompaktiškesnės ir dažniausiai naudojamos elektromobiliuose arba kelioms valandoms subalansuoti tinklą. Geležies–oro baterija yra daug didesnė ir sunkesnė, tačiau kuriama tam, kad energiją atiduotų kelias paras. „Form Energy“ savo pirmąjį komercinį produktą projektuoja iki 100 valandų iškrovai – tai keturios paros ir dar keturios valandos, galinčios padėti per ilgesnį mažo vėjo ar saulės generacijos laikotarpį.

Geležis yra plačiai prieinama ir palyginti nebrangi žaliava, o sistemoje naudojamas vandens pagrindo elektrolitas. Vis dėlto tai nereiškia, kad visa technologija jau įrodyta kaip pigesnė ar efektyvesnė. Šimto valandų trukmė yra gamintojo nurodoma projektinė savybė, o viešame finansavimo pranešime nepateikiama būsimo Airijos projekto ciklo naudingumo, degradacijos, galutinės kainos ar garantijų informacija.

Airijos projektas paaiškina galios ir talpos skirtumą

„FuturEnergy Ireland“ patvirtina planuojanti 10 MW galios sistemą, galinčią sukaupti 1 000 MWh, arba 1 GWh, energijos. Šie du skaičiai apibūdina skirtingus dalykus. Dešimt megavatų nurodo, kokiu didžiausiu tempu sistema gali atiduoti energiją, o viena gigavatvalandė – kiek jos iš viso telpa. Padalijus energijos talpą iš galios gaunama 100 valandų projektinė trukmė.

Tokia konfigūracija nėra skirta vienu metu kompensuoti labai didelį nacionalinės sistemos galios trūkumą. Jos paskirtis – mažesnį energijos srautą išlaikyti kelias paras, kai trumpesnės baterijos jau būtų išsikrovusios. Projektas numatytas Airijos šiaurės vakaruose, tačiau tiksli vieta, galutinis leidimų grafikas ir prijungimo sąlygos dar turės būti įgyvendinti. 2029 m. data yra partnerių planas, o ne garantuotas paleidimo terminas.

80 GWh portfelis dar nėra 80 GWh veikiančių baterijų

„Form Energy“ teigia, kad jos sutarčių portfelis šiemet padidėjo nuo maždaug 20 iki 80 GWh. Įmonė šį augimą sieja su projektais JAV ir susitarimu Airijoje. Skaičius svarbus kaip paklausos signalas, bet jo negalima prilyginti jau pagamintai, prijungtai ar pajamas gaunančiai talpai. Iki realaus diegimo projektai turi pereiti finansavimo, leidimų, tinklo prijungimo, statybos ir priėmimo bandymų etapus.

Bendrovė taip pat skelbia, kad po naujo raundo visas jos pritrauktas nuosavas kapitalas viršijo 2 mlrd. dolerių. Tai suteikia daugiau išteklių gamybai ir projektams, tačiau savaime nepatvirtina technologijos kainos ar konkurencingumo prieš ličio jonų, hidroakumuliacinius, suslėgto oro ir kitus kaupimo sprendimus. Svarbiausi įrodymai bus ne finansavimo dydis, o serijinės gamybos tempas, užbaigtų objektų veikimo duomenys ir sutartys, kurios išlieka ekonomiškai pagrįstos po bandymų.

Ilgos ir trumpos trukmės baterijos sprendžia skirtingas užduotis

Dviejų ar keturių valandų ličio jonų baterijos gerai tinka dažnam įkrovimui bei iškrovimui, rezervams ir energijos perkėlimui iš saulėtos dienos dalies į vakaro piką. Šimto valandų sistema orientuota į retesnius, bet ilgesnius laikotarpius. Tai nereiškia, kad viena technologija pakeis kitą: elektros sistemai gali reikėti greitai reaguojančių trumpų kaupiklių kasdieniams svyravimams ir lėčiau išsikraunančių atsargų kelių parų įvykiams.

Airija yra svarbus bandymas, nes jos elektros sistema turi daug vėjo generacijos ir ribotus tarpvalstybinius ryšius. Vis dėlto partnerių teiginiai apie būsimas sistemos naudas dar turi būti patvirtinti realiu veikimu. Kol objektas nepaleistas, negalima nustatyti, kaip dažnai jis bus įkraunamas, kiek energijos grąžins į tinklą, kokias rinkos pajamas gaus ir ar ilgos trukmės rezervas bus naudojamas taip, kaip numatyta modeliuose.

Ką šis signalas reiškia Lietuvai ir Europai

Lietuvoje sparčiai augant vėjo ir saulės gamybai, kaupimo diskusija neišvengiamai persikels nuo valandų prie parų. Airijos projektas gali suteikti Europoje veikiančių duomenų apie technologiją, kurios paskirtis – padėti per ilgesnius mažos atsinaujinančios gamybos laikotarpius. Tačiau tai nėra pagrindas skelbti, kad toks pats 10 MW ir 1 GWh santykis automatiškai tiktų Lietuvos tinklui. Tam reikėtų atskiro mūsų sistemos generacijos, jungčių, rezervų ir vartojimo modeliavimo.

Šiuo metu vertingiausia išvada yra santūri: privatus kapitalas leidžia „Form Energy“ bandyti pereiti nuo pilotų prie gerokai didesnio projektų portfelio, o Airija tampa pirmuoju paskelbtu tarptautiniu bandymu. Iki 2029 m. reikės stebėti leidimus, statybų pradžią, tinklo sutartis ir veikimo rezultatus. Jei šie etapai bus įveikti, Europa gaus svarbų duomenų tašką apie kelių parų kaupimą; jei ne, didelis finansavimo raundas liks technologine ambicija, o ne įrodytu energetikos sprendimu.