Karščiai ir žemas vandens lygis spaudžia dalį Europos elektros sistemos
Elektros koordinavimo grupė prognozuoja įtemptas artimiausias savaites Vidurio ir Pietryčių Europoje, tačiau tiekimas išlieka stabilus.
Nuotraukos informacija„Hello Green“ / „OpenAI“ sukurta AI iliustracija
Europos Komisija rugpjūčio 19 d. sušaukė neeilinį Elektros koordinavimo grupės posėdį dėl užsitęsusių karščių ir rekordiškai žemo vandens lygio Vidurio bei Pietryčių Europoje. Komisijos, valstybių, perdavimo sistemų operatorių ir regioninių koordinavimo centrų vertinimu, elektros tiekimas šiuo metu yra stabilus, o trumpalaikės sistemos pakankamumo rizikos nenustatyta. Vis dėlto artimiausios savaitės turėtų išlikti įtemptos, todėl situacija bus toliau atidžiai stebima.
Tai nėra pranešimas apie prasidėjusią elektros krizę ar planuojamus atjungimus. Jo esmė – ankstyvas koordinavimas, kai vienu metu prastėja kelios elektros sistemai svarbios sąlygos: karštis didina vėsinimo poreikį, sausra riboja vandens prieinamumą, o žemi upių lygiai gali paveikti hidroenergiją, elektrinių aušinimą ir kuro bei krovinių transportą vidaus vandenimis.
Sausra veikia ne tik hidroelektrines
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras rugpjūčio 12 d. skelbė, kad Luaros, Po, Reino ir Dunojaus vandens lygiai rugpjūtį pasiekė rekordines žemumas. Liepą pusė ES ir Jungtinės Karalystės teritorijos buvo bent viename sausros etape – stebėjimo, perspėjimo arba pavojaus. Devyni procentai teritorijos buvo pavojaus lygyje, kai kritulių ir dirvožemio drėgmės stygius jau siejamas su neigiamu poveikiu augalijai.
Šis 50 proc. rodiklis nėra sauso upių ploto ar prarastos elektros gamybos dalis. Europos sausros observatorijos jungtinis indikatorius vertina kritulius, dirvožemio drėgmę ir augalijos būklę, todėl energetikos poveikį dar reikia tikrinti konkrečių upių, elektrinių bei operatorių duomenimis. Observatorija taip pat įspėja apie dalies hidrologinio modelio rezultatų tikslumo problemą į rytus nuo Lenkijos, tad vien žemėlapiu pagrįstos išvados apie gamybos apribojimus būtų per ankstyvos.
Vandens trūkumas elektros sistemą veikia keliais būdais. Mažesnis nuotėkis gali sumažinti hidroelektrinių gamybos galimybes. Šiluminėms ir branduolinėms elektrinėms vanduo svarbus aušinimui, todėl aukšta vandens temperatūra ar ribotas debitas gali susiaurinti jų darbo režimą pagal aplinkosauginius reikalavimus. Žemas upių lygis taip pat apsunkina laivybą, kuria kai kuriose šalyse gabenamas kuras ir pramoninės žaliavos.
Šių poveikių nereikėtų automatiškai sudėti į vieną visai Europai taikomą prognozę. Skirtingų šalių gamybos parkai, vandens telkiniai, jungtys ir rezervai labai skiriasi. Komisijos pranešime kalbama apie regioninę įtampą, o ne vienodą problemą kiekvienoje ES valstybėje.
Bendra rinka šiuo metu yra saugumo priemonė
Neeilinio posėdžio dalyviai pabrėžė, kad bendroji elektros rinka turi ir toliau leisti energijai tekėti ten, kur jos labiausiai reikia. Tai praktiška atsparumo priemonė: vienos šalies sumažėjusi gamyba nebūtinai virsta elektros trūkumu vartotojams, jei tarpvalstybinės jungtys, perdavimo tinklas ir kaimyninių sistemų rezervai leidžia importuoti elektrą.
ENTSO-E vasaros apžvalga dar prieš sezoną daugumai Europos elektros sistemos nenustatė sisteminės pakankamumo rizikos. Joje taip pat pažymėta, kad auganti atsinaujinanti gamyba, didesnė baterijų galia ir glaudus perdavimo operatorių bendradarbiavimas gali stiprinti sistemos atsparumą. Tačiau sezoninė apžvalga nėra konkrečios dienos prognozė: ji tikrina daug galimų orų ir sistemos scenarijų, o pasikeitus prielaidoms operatoriai vertinimus atnaujina.
Kalbėdama apie Dunojų, Komisija pabrėžė papildomą sąlygą – nacionalinės priemonės, kuriomis būtų mėginama pakelti vandens lygį elektros gamybai, neturi pažeisti upės srautų kitose valstybėse. Tai parodo, kodėl tarpvalstybinėje upėje vienos šalies sprendimas negali būti vertinamas tik kaip vietinis energetikos klausimas.
Ką šis signalas reiškia Lietuvai
Lietuva nėra Komisijos išskirtos Vidurio ir Pietryčių Europos įtampos centras, todėl pranešimo negalima interpretuoti kaip tiesioginio įspėjimo Lietuvos vartotojams. Po 2025 m. sinchronizacijos Baltijos šalys dažnį valdo kontinentinės Europos zonoje; elektros prekybą ir kainas regioninė rinka siejo jau anksčiau. Ilgesnis karščio bei sausros laikotarpis kitose valstybėse gali pakeisti importo ir eksporto kryptis, valandines kainas bei rezervų poreikį net ir ten, kur vietos vandens sąlygos geresnės.
Svarbiausias rodiklis vartotojui dabar nėra vien upės lygis ar oro temperatūra. Reikėtų stebėti perdavimo operatorių pranešimus, tarpvalstybinių jungčių prieinamumą, gamybos apribojimus ir tai, ar Komisija arba ENTSO-E pakeičia dabartinį vertinimą apie trumpalaikės rizikos nebuvimą. Kol kas oficiali žinia rami, bet sąlyginė: stabilų tiekimą palaiko koordinavimas, veikiančios jungtys ir nuolatinė stebėsena.
