Europa per pusmetį įrengė 8,8 GW vėjo galios, bet turbinų užsakymai smuko 12 proc.
Naujų vėjo elektrinių galia buvo 30 proc. didesnė nei prieš metus, o 74 proc. prieaugio teko sausumos parkams. Vis dėlto silpnesni užsakymai ir nevienodas leidimų tempas rodo, kad rekordinių metų prognozė dar nėra užtikrintas rezultatas.
Nuotraukos informacija„Hello Green“ / „OpenAI“ sukurta AI iliustracija
Europa per 2026 m. pirmąjį pusmetį įrengė 8,8 GW naujos vėjo elektrinių galios – 30 proc. daugiau negu tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu. Rugsėjo 1 d. paskelbtoje „WindEurope“ apžvalgoje nurodoma, kad Europos Sąjungos valstybėms teko 7,1 GW šio prieaugio. Kartu užfiksuotas priešingas ankstyvesnės projektų grandinės signalas: tvirti naujų turbinų užsakymai siekė 10,6 GW ir buvo 12 proc. mažesni nei prieš metus.
Šie rodikliai apibūdina skirtingus etapus. Įrengti 8,8 GW yra pirmojo pusmečio bendrasis naujos galios prieaugis visoje „WindEurope“ apimamoje Europoje, o ne vien ES ir ne per tą laiką pagamintos elektros kiekis. Užsakymai savo ruožtu rodo būsimų turbinų paklausą, bet nėra nei pastatyta, nei jau finansuota galia. Todėl stipresnis montavimo tempas ir silpnesni užsakymai vienas kitam neprieštarauja – jie perspėja, kad dabartinis pagreitėjimas nebūtinai tęsis tokiu pačiu tempu.
Augimą daugiausia sukūrė sausumos parkai ir Vokietija
Sausumos vėjo elektrinėms teko 6,5 GW, arba 74 proc. visos pirmojo pusmečio naujos galios. Prie tinklo taip pat prijungta 2,3 GW jūrinio vėjo. Bendra Europos vėjo elektrinių galia perkopė 311 GW: 270,5 GW buvo sausumoje ir 40,9 GW jūroje. ES dalis buvo beveik 252 GW – 228,4 GW sausumos ir 23,2 GW jūrinio vėjo. Tai yra įrengtosios galios apskaita, todėl iš šių skaičių negalima tiesiogiai spręsti apie faktinę gamybą, apkrovos koeficientą ar pakeistą iškastinio kuro kiekį.
Šalių pjūvis rodo didelę koncentraciją. Vokietija įrengė 3,4 GW, tai yra beveik 39 proc. viso Europos prieaugio. Jungtinė Karalystė pridėjo 789 MW, Ispanija – 612 MW. Vadinasi, 30 proc. žemyno augimo rodiklis nereiškia vienodo proveržio visose rinkose. „WindEurope“ taip pat nurodo, kad Vokietija pirmąjį pusmetį išdavė daugiau kaip 9 GW sausumos vėjo leidimų, o Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Airijoje leidimų apimtis mažėjo. Tai asociacijos surinktų rinkos duomenų vertinimas, ne viena bendra ES leidimų statistika.
Finansavimas, aukcionai ir prognozė dar nėra veikiantys parkai
Per pusmetį pritraukta 9 mlrd. eurų kapitalo, skirto 5,2 GW būsimų vėjo projektų finansavimui. Šios sumos negalima vadinti jau įrengtų 8,8 GW kaina: finansiniai sprendimai ir elektrinių paleidimas priklauso skirtingoms projektų kohortoms. Panašiai penkiose šalyse aukcionuose paskirta parama 17,2 GW projektų – 8,8 GW sausumoje ir 8,4 GW jūroje – dar nereiškia, kad ši galia pastatyta. Antrojo pusmečio planuose numatyta daugiau kaip 24 GW papildomų aukcionų, tačiau planas nėra įvykęs rezultatas.
„WindEurope“ prognozuoja, kad per visus 2026 m. Europoje bus įrengta 24 GW ir tai taptų nauju metiniu rekordu. Asociacija 2026–2030 m. laikotarpiui, įskaitant jau praėjusį pirmąjį pusmetį, numato 148 GW bendrųjų naujų įrengimų Europoje ir 111 GW ES. Pagal šį scenarijų bendra galia 2030 m. pasiektų atitinkamai 436 ir 342 GW. Prognozės negalima mechaniškai pridėti prie dabartinių 311 GW, nes iki 2030 m. dalis senų turbinų bus išmontuota arba pakeista. Ji taip pat nėra ES tikslas, užsakymų portfelis ar garantuotas statybų grafikas.
Būtent 10,6 GW užsakymų ir 12 proc. metinis nuosmukis yra svarbi atsvara optimistinei metinei prognozei. Vienas pusmetis dar neparodo ilgalaikės krypties, tačiau gamintojų užsakymų knyga, leidimų srautas, aukcionų įvykdymas ir tinklo prijungimai lems, ar 2026 m. šuolis virs nuosekliu augimu. Vertinant rinką, šių etapų negalima sutraukti į vieną tariamą „projektų vamzdyną“.
Lietuvoje vėjo prijungimai augo, tačiau metodikos skiriasi
Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia, kad 2026 m. sausį–birželį prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungta 140 MW vėjo elektrinių, palyginti su 103 MW prieš metus. Šalies veikiančių vėjo elektrinių įrengtoji galia apžvalgos metu siekė 2,7 GW. Nacionalinis skaičius Lietuvos rinkai yra tikslesnis orientyras nei bandymas išvesti šalies dalį iš Europos sumos, nes „Litgrid“ ir „WindEurope“ duomenų aprėptis bei galimi vėlesni patikslinimai nebūtinai sutampa.
Lietuvos pusmečio rezultatas taip pat rodo, kodėl vien turbinų skaičiaus neužtenka. Per tą patį laikotarpį šalyje prijungta 276 MW kaupiklių, o „Litgrid“ kartu akcentuoja perdavimo tinklo plėtrą ir eksporto galimybes. Didesnė vėjo galia ekonominę vertę sukuria tuomet, kai elektra gali būti perduota, suvartota, eksportuota arba subalansuota. Europos 8,8 GW šuolis yra reikšmingas dabarties rodiklis, tačiau jo tęstinumą parodys ne rekordinė prognozė, o kiti leidimų, užsakymų ir realių prijungimų pusmečiai.
