ES baterijų pasui suskaičiavo 71 duomenų punktą – prievolė startuos 2027 m. vasarį
Naujos Komisijos gairės parodo, kokius duomenis turės sukaupti EV ir didesnių pramoninių baterijų tiekėjai, bet pats dokumentas nėra naujas įstatymas.
Nuotraukos informacija„Hello Green“ / „OpenAI“ sukurta AI iliustracija
Europos Komisija rugpjūčio 21 d. paskelbė praktines skaitmeninio baterijų paso gaires, kuriose į 71 duomenų punktą išskaidė būsimą informaciją apie baterijos kilmę, sudėtį, anglies pėdsaką, veikimą, remontą ir tolesnį panaudojimą. Tai nėra naujas teisės aktas ir nekeičia jau nustatytos datos: nuo 2027 m. vasario 18 d. pasą turės kiekviena ES rinkai pateikiama elektromobilio baterija, lengvosios transporto priemonės baterija ir didesnės nei 2 kWh talpos pramoninė baterija.
Naujas dokumentas svarbus tuo, kad bendrą reglamento prievolę paverčia konkretesniu duomenų paruošimo sąrašu. Komisija kiekvieną punktą priskiria privalomai, pasirenkamai, sąlyginei arba dar neužpildomai kategorijai. Vis dėlto pačios gairės neturi privalomos teisinės galios ir nėra oficialus reglamento aiškinimas. Jei tarp lentelės ir teisės akto atsirastų skirtumas, viršenybę turėtų reglamentas.
Pasas bus skaitmeninis įrašas, o ne lipdukas su visa istorija
Nuo tos pačios 2027 m. vasario 18 d. baterijos turės būti paženklintos QR kodu. Paso reikalaujamoms kategorijoms kodas ves į elektroninį įrašą, susietą su konkrečiu baterijos modeliu ir atskiru vienetu. Taip vienoje vietoje bus galima laikyti ir bendrus modelio duomenis, ir individualią informaciją, pavyzdžiui, identifikatorių ar vėliau atnaujinamą būklės istoriją.
Tai nereiškia, kad nuskenavęs kodą kiekvienas žmogus pamatys visus 71 lauką. Reglamentas numato skirtingus prieigos lygius: dalis informacijos bus vieša, o jautresni duomenys skirti teisėtą interesą turintiems rinkos dalyviams ar institucijoms. Sistema turės naudoti atvirus standartus, būti sąveiki ir pateikti mašininiu būdu nuskaitomus bei ieškomus duomenis. Kitaip tariant, QR kodas yra durys į duomenų sistemą, o ne popierinės etiketės skaitmeninė kopija.
Kiekvienam pasui bus suteiktas unikalus identifikatorius, kurį suteiks bateriją rinkai pateikiantis subjektas. Pats duomenų nešiklis turės būti aiškiai matomas, nenuimamas ir nuskaitomas; kai dėl baterijos dydžio ar pobūdžio jo pritvirtinti neįmanoma, kodą bus galima pateikti ant pakuotės bei lydimųjų dokumentų. Tai svarbi praktinė detalė: pasas veiks tik tada, kai fizinė baterija patikimai susiejama su teisingu elektroniniu įrašu visą naudojimo laiką.
71 punktas apima visą kelią nuo žaliavų iki perdirbimo
Komisijos lentelėje šalia pagrindinių gamintojo ir modelio duomenų atsiranda baterijos cheminė sudėtis, pavojingosios medžiagos, kritinių žaliavų kilmė, perdirbtų medžiagų dalis ir deklaruojamas anglies pėdsakas. Atskirai numatyti veikimo bei ilgaamžiškumo rodikliai, išardymo ir saugos informacija, taip pat nuorodos, reikalingos remontui, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui.
Ne visi laukai taps aktualūs tą pačią dieną. Kai kuriems duomenims pats baterijų reglamentas nustato vėlesnius įgyvendinimo etapus arba dar laukia deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų. Dėl to gairėse dalis punktų pažymėti kaip dar neužpildomi. Šis skirtumas svarbus tiekėjams: 71 yra visos dokumento struktūros apimtis, o ne pažadas, kad nuo pirmosios dienos kiekviename pase bus 71 viešai užpildytas langelis.
Atsakomybė lieka rinkai bateriją pateikusiam operatoriui
Už paso sukūrimą, duomenų tikslumą, išsamumą ir atnaujinimą atsakys ekonominės veiklos vykdytojas, kuris bateriją pateikia rinkai arba pradeda ją naudoti. Praktikoje tai gali būti gamintojas, importuotojas ar kitas reglamente apibrėžtas tiekimo grandinės dalyvis. Vien techninės duomenų platformos naudojimas šios atsakomybės nepanaikins.
Pasas taip pat turės išlikti gyvas po pirmojo pardavimo. Jei baterija parengiama antram naudojimui, pakeičiama jos paskirtis arba ji pergaminama, naują bateriją rinkai pateikiantis subjektas turės sukurti naują pasą ir susieti jį su ankstesniu įrašu. Galutinai perdirbus bateriją jos pasas nustos galioti. Toks ryšys turėtų padėti atsekti, kas nutiko vertingoms medžiagoms, tačiau pats savaime negarantuoja baterijos techninės kokybės ar likutinės vertės.
Lietuvos įmonėms tai taps duomenų tiekimo grandinės projektu
Lietuvoje prievolė aktuali ne tik būsimiems baterijų importuotojams. Duomenų reikės ir remonto, diagnostikos, energijos kaupimo, pakartotinio panaudojimo bei perdirbimo įmonėms. Jei baterijos būsena keičiama jos gyvenimo ciklo viduryje, informacija turės judėti tarp skirtingų sistemų ir organizacijų. Todėl pasirengimas reiškia ne vien QR kodo atspausdinimą, bet ir susitarimus dėl duomenų formato, kokybės, prieigos bei atnaujinimo.
Pirkėjui potenciali nauda yra aiškesnė kilmės ir būklės informacija, ypač naudotų elektromobilių ar iš automobilių išimtų kaupiklių rinkoje. Tačiau iki 2027 m. dar reikia stebėti techninius standartus, prieigos taisykles ir nacionalinę priežiūrą. Komisijos 71 punkto lentelė yra parengiamasis žemėlapis, o ne užbaigta vieša paslauga – būtent taip ją saugiausia vertinti planuojant pirkimus ar verslo sistemas.
