ES saulės rinka pirmąjį pusmetį paaugo tik 1,9 proc., visiems metams prognozuojamas smukimas

Europos Sąjungoje per pirmąjį 2026 m. pusmetį įrengta bent 33,8 GW naujos saulės fotovoltinės galios, rugsėjo 8 d. paskelbė „SolarPower Europe“. Tai 1,9 proc. daugiau nei patikslintas 33,2 GW rezultatas tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu. Vis dėlto prekybos asociacijos centrinis visų metų scenarijus siekia 68,1 GW ir būtų 2,1 proc. mažesnis už dabar 69,6 GW vertinamą 2025 m. rekordą.

Šie skaičiai nėra galutinė „Eurostat“ statistika. Ataskaita sudaryta iš preliminarių nacionalinių rinkų duomenų, asociacijų, reguliuotojų ir projektų stebėsenos; dalies šalių oficialūs pusmečio rodikliai dar nepaskelbti. „SolarPower Europe“ pati perspėja, kad 33,8 GW suma gali būti patikslinta aukštyn, kai atsiras vėluojančios registracijos. Todėl 1,9 proc. augimą reikia laikyti dabartiniu rinkos vertinimu, o ne galutiniu matavimu.

Pusmečio prieaugis ir metinis smukimas gali sutapti

Pirmųjų šešių mėnesių palyginimas neaprašo visų metų trajektorijos. Kad būtų pasiektas 68,1 GW centrinis scenarijus, liepą–gruodį ES reikėtų įrengti apie 34,3 GW. Tačiau palyginimo bazė antroje 2025 m. pusėje buvo aukšta, todėl net šiek tiek didesnis pirmasis pusmetis dar neužtikrina naujo rekordo. Žemas asociacijos scenarijus siekia 62,0 GW, aukštas – 74,1 GW. Tai nėra statistinė paklaida: kiekvienas scenarijus remiasi skirtingomis politikos, finansavimo ir rinkos sąlygų prielaidomis.

Centrinį vertinimą nuo gruodžio asociacija jau pakėlė tris kartus. 2025 m. pabaigoje 2026-iesiems prognozuota 61,5 GW, birželį – 64,4 GW, o dabar – 68,1 GW. Geresnį vaizdą lėmė atsparesni nei tikėtasi pirmojo pusmečio įrengimai ir sustiprėję energetinio saugumo motyvai. Tačiau ataskaitos autoriai nemato tokio pat pagerėjimo leidimų, tinklų, investavimo sąlygų ar paramos sistemoje, todėl pusmečio rezultatų nevadina atsinaujinusio ilgalaikio augimo pradžia.

Patikslinta 2025 m. bazė pakeitė palyginimą

Prognozė atrodo geresnė nei žiemą, tačiau kartu gerokai pakilo ir praėjusių metų atskaitos taškas. 2025 m. gruodį „SolarPower Europe“ tuometinį metinį įrengimų rezultatą vertino 65,1 GW. Birželio apžvalgoje jis padidintas iki 67,2 GW, o dabartinėje ataskaitoje – iki 69,6 GW. Didžiausią korekciją lėmė Ispanija: pirminis 9,2 GW 2025 m. įvertis po vėlesnių duomenų atnaujinimų pakilo iki 13,4 GW.

Ši revizijų istorija paaiškina, kodėl atsargiai reikia vertinti ir 2026 m. pusmečio dešimtąsias gigavato bei procento dalis. Patikslinus tiek einamųjų, tiek bazinių metų duomenis, augimo tempas gali pasikeisti net neatsiradus naujų elektrinių. Patikimiausia dabartinė išvada yra ne vien konkretus 1,9 proc. skaičius, o rinkos kryptis: įrengimų apimtis tebėra labai aukšta, tačiau sparčios ankstesnių metų plėtros tempas išsikvėpė.

Didieji parkai palaiko apimtį, stogų segmentas silpnesnis

Asociacija prognozuoja, kad didelio masto saulės parkai 2026 m. sudarys 56 proc. naujos galios, o stogų įrenginiai – 44 proc. Gyventojų segmentas keliose rinkose silpnėjo, o komercinių ir pramoninių vartotojų projektai buvo atsparesni. Vokietijoje pirmojo pusmečio įrengimai preliminariai mažėjo nuo maždaug 7,8 iki 7,5 GW, Ispanijoje – nuo 6,3 iki 5,9 GW. Augimą fiksavo Prancūzija, Italija, Lenkija, Rumunija ir Graikija.

Šis persislinkimas svarbus elektros sistemai. Vien didesnė saulės modulių suma nepasako, kiek elektros bus pagaminta konkrečią valandą ir ar tinklas galės ją priimti. Ataskaitoje augantis gamybos ribojimas, neigiamos kainos saulėtomis valandomis ir ryškesni vakaro kainų pikai siejami su per lėtai augančiu kaupimu, lanksčia paklausa ir tinklo pralaidumu. Kitaip tariant, naujo pajėgumo vertė vis labiau priklauso nuo jo integravimo, o ne tik nuo įrengtų gigavatų.

Šiaurės ir Baltijos rinkose dideli projektai pakeičia mastą

Artimiausias Lietuvos regioninis signalas ataskaitoje – Latvija ir Suomija. „SolarPower Europe“ vertinimu, Latvija per pusmetį pridėjo apie 600 MW ir perkopė 1,5 GW bendros saulės galios ribą. Asociacija skaičiuoja, kad saulė gegužę ir birželį buvo didžiausias Latvijos elektros gamybos šaltinis. Suomija per tą patį laiką pradėjo eksploatuoti 478 MW aštuoniuose dideliuose projektuose ir daugiau nei padvigubino veikiančių komercinių parkų galią iki 842 MW.

Lietuvai šie skaičiai nėra tiesiogiai perkeliama prognozė, tačiau jie rodo, kad dideli saulės parkai jau keičia ir šiaurinių elektros rinkų dienos profilį. Kuo daugiau panašios gamybos vienu metu atsiranda tarpusavyje sujungtame regione, tuo svarbesni tampa kaupikliai, vartojimo perkėlimas į saulėtas valandas, tarpsisteminiai ryšiai ir aiškios tinklo prijungimo taisyklės. Tai ir yra pagrindinė naujosios ataskaitos žinia: ES saulės rinka dar nepradėjo trauktis pirmąjį pusmetį, bet ankstesnį augimo tempą pakeitė integracijos etapas, kuriame vien modulių kainos nebepakanka.

30 mlrd. eurų – modeliuota importo sąnaudų vertė, ne sąskaitų sumažėjimas

Ataskaita skaičiuoja, kad nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ES saulės elektrinės pagamino 282 TWh ir taip išvengė daugiau kaip 30 mlrd. eurų vertės dujų importo elektros gamybai. Šį skaičių asociacija gavo vertindama, kiek gamtinių dujų būtų reikėję tokiam pačiam elektros kiekiui pagaminti dujinėse elektrinėse. Tai nėra audituota vartotojų sąskaitų sutaupymo suma: galutines kainas veikia tinklo, mokesčių, sutarčių, rinkos zonų ir kitų elektrinių darbas.

Panaši riba taikoma ir birželio rezultatui, kai, asociacijos duomenimis, saulė sudarė 25 proc. ES elektros gamybos ir tapo didžiausiu mėnesio šaltiniu. Mėnesio gamybos dalis neparodo prieinamumo vakare ar žiemą, o įrengta galia nėra tas pats, kas pagaminta energija. Dėl to 33,8 GW pusmečio rodiklis geriausiai skaitomas kartu su tinklo ir lankstumo klausimu – būtent nuo jo priklausys, ar aukšta įrengimų apimtis virs patikima bei ekonomiškai naudinga elektros pasiūla.