ES atvėrė biudžeto lankstumą tinklams ir kaupikliams – tai nėra naujas paramos fondas
Valstybės gali prašyti laikinai nukrypti nuo išlaidų kelio dėl naujų energetinio saugumo priemonių, tačiau kiekvieną planą dar vertins Komisija ir tvirtins ES Taryba.
Nuotraukos informacija„Hello Green“ / „OpenAI“ sukurta AI iliustracija
Europos Komisijos gairės C/2026/4514, paskelbtos Oficialiajame leidinyje rugpjūčio 18 d., suteikia valstybėms narėms galimybę prašyti išplėsti nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą: 2026–2028 m. ji galėtų apimti ne tik gynybos, bet ir naujas energetinio saugumo priemones. Potencialiai tinkamų investicijų sąraše yra elektros tinklai, baterijos ir kitas kaupimas, atsinaujinanti energetika, šilumos siurbliai, pastatų renovacija bei elektromobilių įkrovimo infrastruktūra.
Tai nėra naujas ES paramos fondas ir ne pažadas pervesti valstybėms 0,6 proc. jų BVP. Išlyga tik leistų patvirtintas nacionalinio biudžeto išlaidas laikinai vertinti kitaip pagal ES fiskalines taisykles. Valstybė turi pateikti prašymą bei priemonių sąrašą, Komisija kiekvieną atvejį vertina atskirai, o galutinį sprendimą pagal jos rekomendaciją priima ES Taryba.
Kokios investicijos teoriškai gali būti tinkamos
Komisijos sąrašas platus, bet susietas su struktūriniu atsparumu ir mažesne priklausomybe nuo iškastinio kuro. Namų ūkiams galėtų būti remiama saulės ar geoterminė energija, kaupikliai, šilumos siurbliai, namų EV įkrovimas ir gilesnė renovacija. Verslui minimos įkrovimo infrastruktūros fiskalinės paskatos, renovacijos paskolos bei pramonės dekarbonizavimo technologijos. Viešajame sektoriuje – vietinė atsinaujinanti gamyba, kaupimas ir pastatų renovacija.
Energetikos sektoriuje potencialiai tinkami atsinaujinančios elektros ir šilumos projektai, baterijos, tinklų infrastruktūra, elektrolizės vandenilis, energijos efektyvumas, švarūs degalai, dvipusės kainų skirtumo sutartys ir fizinė bei kibernetinė energetikos sistemų apsauga. Transporto dalyje įrašytas viešas EV įkrovimas, švarus miesto transportas ir geležinkeliai. Tai pavyzdžiai, o ne automatinis projektų patvirtinimas.
Ribos apsaugo nuo neriboto deficito didinimo
Energetinio saugumo priemonių fiskalinė kaina negali viršyti 0,3 proc. BVP per metus ir 0,6 proc. BVP bendrai per 2026–2028 m. laikotarpį. Pavyzdžiui, valstybė galėtų išnaudoti po 0,2 proc. BVP kasmet arba 0,3 proc. vienais metais, 0,2 proc. kitais ir 0,1 proc. trečiais. Faktinis lankstumas skaičiuojamas pagal Komisijos tinkamomis pripažintų priemonių biudžetinę kainą, o ne pagal paskelbto projekto investicinę vertę.
Bendra nacionalinės išlygos riba iš esmės lieka iki 1,5 proc. BVP papildomų išlaidų, įskaitant gynybą. Kai gynybos išlaidos jau priartėja prie šios ribos, energetikos daliai gali likti mažiau vietos; papildoma išimtis įmanoma tik ribotomis sąlygomis ir įvertinus fiskalinį tvarumą. Didesnis deficitas ar skola vėliau bus įtraukti į naujus vidutinės trukmės planus, todėl šiandieninis lankstumas gali reikšti griežtesnį koregavimą ateityje.
Sena priemonė negali būti pervadinta nauja
Gairės nustato papildomumo ribą: tinkamos tik po 2026 m. vasario 28 d. nuspręstos biudžeto priemonės. Komisijos logika tokia, kad atgaline data į išlygą įtraukus jau suplanuotas išlaidas energetikos perėjimas nepaspartėtų – tik atsirastų laisvesnė vieta kitoms biudžeto eilutėms. Todėl valstybė turės pagrįsti ne vien projekto naudą, bet ir tai, kad sprendimas iš tiesų yra naujas.
Netinkamos būtų bendros iškastinio kuro akcizų nuolaidos, fiksuotos energijos kainos, iškastinio kuro subsidijos ar pajamomis paremtos kompensacijos, kurios nesukuria ilgalaikio energetikos sistemos atsparumo. Priemonės taip pat turi būti tikslinės ir ekonomiškai veiksmingos. Komisija ragina prioritetą teikti pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms, įskaitant daug energijos naudojančią pramonę.
Lietuvai tai yra pasirinkimas, o ne jau gautas leidimas
Lietuva jau dalyvauja gynybos išlygos procese, tačiau viešo patvirtinimo, kad šalis pateikė atskirą energetinio saugumo priemonių prašymą pagal naująsias gaires, rugpjūčio 22 d. nerasta. Todėl negalima teigti, kad konkretus Lietuvos kaupiklių, tinklo ar įkrovimo projektas jau gauna šį fiskalinį režimą. Pirmas patikrinamas žingsnis būtų oficialus Vyriausybės priemonių sąrašas ir apskaičiuota jų biudžetinė kaina.
Teoriškai Lietuvos poreikiai gerai sutampa su gairėse išvardytomis kryptimis: perdavimo ir skirstymo tinklų stiprinimu, lankstumu, kaupimu, viešuoju įkrovimu, pastatų šildymo elektrifikacija ir energetikos infrastruktūros apsauga. Tačiau vien atitikimas temai neužtenka. Reikėtų parodyti, kad priemonė mažina struktūrinę priklausomybę nuo iškastinio kuro, yra nauja, tikslinga ir nesukuria pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno tiekėjo.
Sprendimai persikels į rugsėjo ir spalio ES darbotvarkę
Komisija nurodo, kad jos rekomendacijos dėl valstybių prašymų galėtų būti parengtos rugsėjį, o ES Taryba sprendimus galėtų priimti spalio ECOFIN posėdyje. Vėlesni prašymai irgi bus svarstomi. Valstybės turės reguliariai teikti atnaujintą informaciją apie priemones ir jų biudžetinį poveikį prieš pavasario bei rudens fiskalinės priežiūros ciklus.
Lietuvos skaitytojui svarbiausia atskirti tris dalykus: politinę galimybę prašyti lankstumo, Komisijos pripažintą konkrečios priemonės tinkamumą ir realų nacionalinio biudžeto finansavimą. Tik trečiasis etapas pastato tinklą ar įkrovimo stotelę. Naujos gairės gali pašalinti dalį fiskalinio barjero, tačiau jos nepakeičia projekto leidimų, viešųjų pirkimų, tinklo planavimo ir ilgalaikio finansavimo po 2028 metų.
