Komisija nekeičia ES baterijų perdirbimo tikslų: ličiui 2031 m. lieka 80 proc.
Naujas Europos Komisijos vertinimas palieka galioti dabartines perdirbimo efektyvumo ir penkių medžiagų atkūrimo ribas. Ataskaita kartu perspėja, kad visos ES faktinių rezultatų suvestinės dar nesurinktos, o didesnė kliūtis gali būti bendrų perdirbimo pajėgumų stoka.
Nuotraukos informacija© Europos Sąjunga, 2019, CC BY 4.0; iliustracinė BEBAT gamyklos nuotrauka
Europos Komisija rugsėjo 11 d. priėmė pirmąjį formalų ES baterijų perdirbimo tikslų vertinimą ir nusprendė jų nekeisti. Ataskaitoje COM(2026) 470 nagrinėta technologijų pažanga, rinkos raida ir kobalto, vario, švino, ličio bei nikelio pasiūla. Komisijos išvada – Baterijų reglamente jau nustatytos ribos tebėra pakankamai ambicingos ir techniškai įgyvendinamos, todėl naujo teisės akto joms perrašyti dabar nesiūloma.
Dokumente atskiriami du rodikliai. Perdirbimo efektyvumas parodo, kokia vidutinė į procesą patekusių baterijų masės dalis virsta perdirbtais produktais. Konkrečios medžiagos atkūrimas matuoja, kokia atskiro metalo dalis iš baterijų atliekų susigrąžinta. Dėl šio skirtumo 70 proc. ličio baterijų perdirbimo efektyvumo riba nėra tas pats, kas 80 proc. ličio atkūrimo tikslas.
Iki 2025 m. pabaigos reglamente numatytas bent 65 proc. ličio baterijų perdirbimo efektyvumas, o iki 2030 m. jis turi pasiekti 70 proc. Švino baterijoms atitinkamai taikoma 75 ir 80 proc.; nikelio-kadmio baterijoms jau nustatyta 80 proc., kitoms baterijoms – 50 proc. Medžiagų lygmeniu iki 2027 m. pabaigos turi būti atkurta 90 proc. kobalto, vario, švino ir nikelio bei 50 proc. ličio. Iki 2031 m. ribos kyla iki 95 proc. keturiems metalams ir 80 proc. ličiui.
Skirtinga chemija neleidžia vienodai vertinti kiekvienos baterijos
Komisijos vertinime pabrėžiama, kad rezultatą keičia baterijos dydis ir sudėtis. Elektromobilio blokas dėl metalinio korpuso gali pasiekti didesnį bendrą masės efektyvumą nei nešiojamųjų baterijų srautas, tačiau tai savaime neparodo, kiek atgauta ličio ar kobalto. LFP elementuose nėra nikelio ir kobalto, o NMC chemijos baterijose šių metalų kiekis priklauso nuo konkrečios katodo sudėties. Todėl vienas agreguotas procentas negali būti laikomas visų technologijų kokybės įvertinimu.
Iki 2029 m. pabaigos skaičiavimo metodika dar leidžia į įėjimo masę neįtraukti tam tikrų frakcijų, pavyzdžiui, grafito ir kai kurių tirpiklių. Nuo 2030 m. ši išimtis siaurėja: grafitas, geležis ir fosforas turės būti įtraukti, o deguonį, chlorą ir sierą bus galima palikti už skaičiavimo ribų. Vadinasi, 2030 m. 70 proc. efektyvumo tikslas bus vertinamas pagal platesnę masės bazę ir nėra tiesiog penkiais procentiniais punktais griežtesnė dabartinio bandymo kopija.
Kobalto ir nikelio 95 proc. atkūrimą dalis konsultuotų įmonių bei ekspertų vadino artimu techninei ribai. Ličio atveju Komisija nustatė kitokią problemą: 2025 m. pabaigoje šį metalą faktiškai atkūrė labai nedaug ES perdirbėjų, o nemaža dalis procesų dar buvo bandomojo masto. Ataskaita nepatvirtina, kad visos gamyklos jau pasiekė būsimus tikslus; ji vertina, ar paliktas terminas ir riba tebėra pagrįsti.
Modelis svarbesne kliūtimi laiko ne procentą, o pajėgumus
Komisijos naudotas Jungtinio tyrimų centro modelis apskaičiavo, kad pagal dabartinius tikslus iš pirminių ir antrinių ES šaltinių būtų galima patenkinti apie 18 proc. baterijoms reikalingo ličio 2027 m., 39 proc. – 2031 m. ir 42 proc. – 2035 m. Tai scenarijus, o ne išmatuota būsima pasiūla. Skaičiavimas nevertina, ar Europoje laiku atsiras pakankamai gamyklų visam numatomam atliekų kiekiui apdoroti.
Modelyje ličio atkūrimo tikslą pakėlus arba sumažinus dešimčia procentinių punktų, apsirūpinimo ES šaltiniais dalis 2027 m. pasikeistų maždaug dviem, o 2035 m. – trimis procentiniais punktais. Komisija iš to daro išvadą, kad didesnis tiekimo grandinės ribotuvas gali būti bendra atliekų apdorojimo galia, ne keli papildomi procentai vienoje gamykloje. Ši išvada nereiškia, kad perdirbimo kokybė nesvarbi: aukšti atkūrimo rodikliai mažina vertingų medžiagų nuostolius, tačiau vien jie neužtikrina pakankamo bendro srauto.
Pirmieji palyginami rezultatai dar tik bus pateikti
Vertinimo duomenų bazė turi aiškią ribą. Pirmosios perdirbėjų ataskaitos nacionalinėms institucijoms turi būti pateiktos iki 2027 m. vidurio, o valstybės narės Komisijai suvestinius duomenis perduos 2028 m. viduryje. Konsultacijose daug dalyvių dėl to vertinimą laikė ankstyvu; apklausoje dominavo ličio baterijų pramonės atstovai, o dalis įmonių duomenų liko konfidencialūs. Dabartinis sprendimas tad nėra visos ES faktinio atitikties auditas.
Lietuvos surinkėjams, gamintojų atsakomybės organizacijoms ir perdirbimo grandinės dalyviams sprendimas reiškia stabilų teisinį orientyrą: 2027, 2030 ir 2031 m. ribos lieka tos pačios, todėl investicijų planų nereikia derinti prie skubiai pakeistų procentų. Tačiau nacionalinis surinkimas, saugus transportavimas ir pakankami Europos apdorojimo pajėgumai lems, kiek medžiagų realiai sugrįš į baterijų gamybą. Komisija turi iš naujo įvertinti tikslus ne vėliau kaip 2031 m. rugpjūčio 18 d.; tuomet jau turėtų būti prieinami kelių metų palyginami vykdymo duomenys.
