ES automobilių žiediškumo reglamentas įsigaliojo: perdirbtos medžiagos taps privalomos
Naujos taisyklės apima automobilio projektavimą, perdirbtų žaliavų dalį ir naudotų transporto priemonių eksportą, tačiau dauguma reikalavimų bus pradėti taikyti etapais.
Nuotraukos informacija„Hello Green“ redakcinė iliustracija
Europos Sąjungoje rugpjūčio 13 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) 2026/1738, pirmą kartą į vieną sistemą sujungiantis automobilių projektavimo, perdirbtų medžiagų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo ir naudotų automobilių eksporto taisykles. Tai nėra staigus reikalavimų pakeitimas salonuose: didžioji reglamento dalis bus taikoma nuo 2028 m. rugsėjo 1 d., o gaminių projektavimo ir medžiagų tikslai įvedami dar vėliau. Šiandienos data žymi teisinio proceso pradžią ir pirmųjų deleguotųjų sprendimų įgaliojimus.
Nauja sistema aktuali elektromobiliams, nes jų gamyboje naudojama daugiau elektronikos, vario, nuolatinių magnetų ir kitų strateginių žaliavų. Pats reglamentas pabrėžia, kad elektrifikacija gali didinti gamybos etapo aplinkos pėdsaką bei importo priklausomybę, net jei automobilio naudojimo emisijos mažėja. Todėl dėmesys perkeliamas nuo vien išmetimo vamzdžio prie viso automobilio medžiagų ciklo – nuo konstrukcijos ir tiekėjų duomenų iki ardymo, pakartotinio naudojimo ir žaliavų grąžinimo į gamybą.
Plastikui nustatyti konkretūs laiptai
Aiškiausi skaitiniai įpareigojimai skirti plastikui. Naujuose automobilių tipuose, kuriems tipo patvirtinimas suteikiamas nuo 2032 m. rugsėjo 1 d., ne mažiau kaip 15 proc. plastiko masės turės sudaryti iš vartojimo atliekų perdirbtas plastikas. Nuo 2036 m. rugsėjo 1 d. kartelė kils iki 25 proc. Be to, bent penktadalis pirmojo tikslo turės būti pasiektas naudojant plastiką iš eksploatuoti netinkamų automobilių arba naudojimo metu nuimtų jų dalių.
Tai svarbus skirtumas nuo bendro pažado automobilyje naudoti „perdirbtas medžiagas“. Reglamentas apibrėžia, iš kokio atliekų srauto turi būti gauta žaliava, o Komisija iki 2028 m. rugpjūčio pabaigos turės nustatyti skaičiavimo ir tikrinimo metodiką. Trečiosiose šalyse perdirbtai medžiagai nuo 2030 m. rugpjūčio bus taikomos audito bei aplinkos, klimato ir sveikatos apsaugos sąlygos. Taigi importuotas perdirbtas plastikas nebus automatiškai laikomas lygiaverčiu vien dėl tiekėjo deklaracijos.
Plienui ir aliuminiui tikslai dar bus nustatyti
Reglamentas plienui ir aliuminiui šiandien nenustato konkretaus procento. Komisija pirmiausia iki 2027 m. rugsėjo pabaigos turi įvertinti žaliavos prieinamumą, technologines ribas, kainą ir poveikį automobilių įperkamumui. Iki 2028 m. rugsėjo pabaigos ji turės priimti deleguotuosius aktus, nustatančius minimalią perdirbto plieno bei aliuminio dalį ir jos apskaičiavimo metodiką. Įpareigojimų pradžia turės būti nustatyta ne vėliau kaip 2033 m. rugpjūtį.
Atskiras vertinimas numatytas ir magnetuose naudojamoms žaliavoms – neodimiui, disproziui, prazeodimiui, terbiui, samariui, taip pat nikeliui, kobaltui, borui ir magniui. Konkrečių jų kvotų dar nėra, todėl būtų klaidinga rašyti, kad ES jau įpareigojo elektromobiliuose naudoti nustatytą kiekį perdirbto nikelio ar retųjų žemių. Tačiau procedūra sukurta: po įgyvendinamumo vertinimo Komisija galės nustatyti minimalias dalis ir bendrą patikros metodą.
Naudotų automobilių eksportui atsiras techninė patikra
Nuo 2031 m. rugsėjo 1 d. už ES ribų bus galima eksportuoti tik ne eksploatuoti netinkamomis atliekomis laikomas ir eksporto deklaracijos dieną techniškai tvarkingas naudotas transporto priemones. Eksportuotojas turės pateikti automobilio VIN, paskutinės registracijos valstybę ir atitikties patvirtinimą. Muitinė transporto priemonės būklę tikrins elektroniniu būdu per nacionalinių registrų, techninės apžiūros sistemų ir kuriamos MOVE-HUB platformos sąsajas.
Lietuvai tai ypač aktualu dėl aktyvios naudotų automobilių prekybos. Tvarkingiems automobiliams eksportas nebus uždraustas, tačiau neveikianti ar faktiškai atlieka tapusi transporto priemonė nebegalės taip lengvai palikti ES deklaruota kaip naudotas automobilis. Iki realaus taikymo dar reikia sukurti informacines jungtis ir nacionalines procedūras, todėl šiandien vairuotojui ar prekybininkui nėra naujos papildomos patikros. Vis dėlto verslui tai aiškus signalas ruoštis patikimesniam kilmės ir techninės būklės duomenų perdavimui.
Ką tai keis Europos automobilių grandinėje
Gamintojams naujos taisyklės reiškia išsamesnę medžiagų apskaitą visoje tiekimo grandinėje ir konstrukcijas, kurias lengviau išardyti. Nuo 2032 m. naujo tipo automobiliai turės būti ne mažiau kaip 85 proc. masės pakartotinai naudojami arba perdirbami ir 95 proc. pakartotinai naudojami arba kitaip panaudojami. Šie procentai tęsia ankstesnę Europos kryptį, tačiau reglamentas sieja juos su nauja metodika, tiekėjų informacija ir konkretesne atsakomybe.
Lietuvos perdirbėjams ir servisams galimybė atsiranda aukštesnės vertės veiklose: dalies patikroje, pakartotiniame naudojime, elektronikos atskyrime ir kritinių žaliavų atgavime. Nauda neprasidės vien nuo teisės akto įsigaliojimo – jai reikės investicijų, darbuotojų kompetencijos ir pakankamo atliekų srauto. Tačiau reglamentas nustato kryptį, pagal kurią automobilis vis mažiau bus vertinamas kaip vienkartinis gaminys ir vis labiau kaip medžiagų bankas kitai gamybos kartai.
