Europos Komisija patvirtino 84 mln. eurų Danijos paramą švariųjų technologijų gamybai
Tiesioginės dotacijos galės remti nulinės emisijos technologijų, svarbiausių jų komponentų ir susijusių kritinių žaliavų gamybos pajėgumus.
Nuotraukos informacija„Hello Green“ iliustracija
Europos Komisija rugpjūčio 10 d. patvirtino 629 mln. Danijos kronų, arba maždaug 84 mln. eurų, valstybės pagalbos schemą švariųjų technologijų gamybai. Danija galės skirti tiesiogines dotacijas įmonėms, kurios kuria papildomus nulinės emisijos technologijų, pagrindinių jų komponentų ar susijusių kritinių žaliavų gamybos pajėgumus. Sprendimas priimtas pagal Švarios pramonės susitarimo valstybės pagalbos sistemą, o konkreti byla žymima SA.124032.
Patvirtinimas nereiškia, kad 84 mln. eurų jau paskirstyti konkrečioms baterijų ar saulės modulių gamykloms. Komisija įvertino nacionalinės schemos taisykles, pagal kurias Danija galės atrinkti projektus ir skirti finansavimą iki 2026 m. gruodžio 31 d. Todėl artimiausi svarbūs dokumentai bus kvietimo sąlygos, tinkamos išlaidos, paramos intensyvumas ir gavėjų sąrašas. Tik jie parodys, kokia dalis lėšų teks baterijoms, galios elektronikai, elektrolizeriams ar kitoms technologijoms. Tinkamomis gali būti laikomos ir naujų arba perdirbtų kritinių žaliavų gamybos investicijos, jei medžiagos būtinos remiamam galutiniam produktui ar jo pagrindiniam komponentui.
Parama nukreipta į gamybos grandį, kurioje Europa prarado mastą
Europos energetikos transformacija didina baterijų, inverterių, šilumos siurblių, vėjo ir saulės įrangos poreikį, tačiau didelė šių komponentų dalis gaminama už žemyno ribų. Vartotojui importas gali pasiūlyti mažesnę kainą, bet vieno regiono dominavimas sukuria tiekimo, prekybos ir valiutos riziką. Danijos schema bando dalį šios rizikos mažinti finansuodama ne galutinį įrangos pirkimą, o papildomą gamybos pajėgumą Europoje.
Tiesioginė dotacija gali padėti padengti skirtumą tarp investicijos Europoje ir pigesnės alternatyvos kitur, tačiau pati savaime negarantuoja konkurencingos gamyklos. Po statybos lieka energijos, darbo, finansavimo, žaliavų ir gamybos išeigos sąnaudos. Jei remiamas pajėgumas neturės klientų ar bus technologiškai pasenęs, vieša investicija tik atidės problemą. Dėl to atrankoje svarbūs ne vien planuojami megavatai ar gigavatvalandės, bet užsakymai, produkto našumas ir eksporto galimybės.
Baterijų sektoriuje ypač svarbu atskirti elementų gamybą nuo modulių, paketų, valdymo sistemų ir perdirbimo. Tai skirtingos kapitalo bei kompetencijų grandys. Danija neturi siekti gaminti visko vienoje vietoje, kad schema būtų naudinga. Specializacija galios elektronikoje, jūrinės energetikos komponentuose ar aukštos vertės baterijų integracijoje gali būti atsparesnė nei bandymas subsidijomis atkartoti visą Azijoje susiformavusią masinės gamybos ekosistemą.
Sėkmę reikės matuoti po dotacijos skyrimo
Komisijos patvirtinimas nustato suderinamumą su ES konkurencijos taisyklėmis, bet nepakeičia nacionalinės atsakomybės pasirinkti perspektyvius gavėjus. Skaidrumui reikėtų viešinti ne tik skirtą sumą, bet ir naują gamybos apimtį, sukurtas darbo vietas, privataus kapitalo dalį bei projekto terminus. Taip pat svarbu numatyti lėšų grąžinimo sąlygas, jei gamykla nepasiekia sutartų etapų ar netrukus perkeliama už Europos ribų.
Lietuvai Danijos pavyzdys aktualus dviem būdais. Pirma, jis rodo, kokioje ES teisinėje sistemoje valstybės gali remti švariųjų technologijų gamybą. Antra, didesnių šalių dotacijos gali sustiprinti konkurenciją dėl tų pačių investuotojų ir specialistų. Lietuvai racionalu rinktis nišas, kuriose jau yra inžinerinių kompetencijų, elektros tinklo projektų ar eksporto klientų, o ne vien kopijuoti bendrą gamyklų finansavimo modelį.
84 mln. eurų nėra suma, kuri viena pakeistų Europos švariųjų technologijų tiekimo grandinę. Ji gali tapti prasminga, jei padės keliems projektams pereiti iš demonstravimo į serijinę gamybą ir pritrauks gerokai daugiau privataus kapitalo. Galutinį vertinimą lems ne dotacijų paskirstymo greitis, o tai, ar po trejų–penkerių metų remiamos įmonės parduos konkurencingą produktą be nuolatinės išskirtinės paramos.
