„Dama Solar“ Rumunijoje užsitikrino iki 561 mln. eurų finansavimą

Atsinaujinančios energetikos vystytoja „Rezolv Energy“ rugsėjo 30 d. paskelbė pasirašiusi iki 561 mln. eurų projekto finansavimo paketą „Dama Solar“ elektrinei vakarų Rumunijoje. Keturiolikos skolintojų konsorciumo suteikiamas finansavimas turi perkelti projektą į statybos etapą. Bendrovė jo galią apibūdina kaip 1,3 GWp ir teigia, kad pradėjęs veikti objektas būtų didžiausias sausumos atsinaujinančios energetikos projektas Europos Sąjungoje. Pastarasis apibūdinimas yra paties vystytojo palyginimas, o ne nepriklausomas visų ES projektų reitingas.

Sandorį sudarė projekto bendrovė „West Power Investments“, kurią valdo „Rezolv Energy“. Finansavimo uždarymas yra svarbus komercinis slenkstis, nes bankai jau įvertino projekto sutartis, leidimus, aplinkosaugos rizikas ir numatomus pinigų srautus. Vis dėlto jis nėra elektrinės paleidimas: dabar dar reikia atlikti statybą, įrengti modulius ir pastotes, nutiesti vidinį tinklą bei prijungti objektą prie Rumunijos perdavimo sistemos. Viešame pranešime nenurodyta tiksli komercinės veiklos pradžios diena.

„Rezolv Energy“ skaičiuoja, kad elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 1 800 GWh elektros. Bendrovė tai prilygina maždaug 36 proc. visos Rumunijos 2025 m. saulės elektros gamybos. Šis palyginimas turi aiškias ribas: projekto 1 800 GWh yra būsimos gamybos prognozė, o 36 proc. santykis lyginamas su istoriniu vienų metų šalies rodikliu. Jis neparodo, kokią dalį būsimos Rumunijos gamybos sudarys elektrinė, nes iki jos paleidimo šalyje bus prijungta ir kitų saulės parkų.

Skirtingi galios skaičiai aprašo to paties projekto versijas

Finansavimo pranešime naudojamas suapvalintas 1,3 GWp dydis, o Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko projekto dokumente įrašyta 1 357,4 MWp nuolatinės srovės modulių galia. Tame pačiame EBRD puslapyje senesnėje aplinkosaugos dokumentų dalyje dar matoma 1 238,9 MWp projekto versija. Tokie skirtumai nebūtinai reiškia prieštaravimą: didelių elektrinių projektinis išdėstymas, modulių skaičius ir dokumentų versijos keičiasi. Tačiau straipsnyje šių dydžių negalima suplakti į vieną tariamai tikslų skaičių.

EBRD pažymi, kad objektas planuojamas Grăniceri ir Pilu savivaldybėse Arado apskrityje. Numatyta ne tik ant žemės montuojamų modulių sistema, bet ir inverterių stotys, vidutinės įtampos tinklas, 110/400 kV transformatorių pastotė bei maždaug 3,6 kilometro požeminis 400 kV kabelis iki nacionalinės perdavimo sistemos. Būtent ši jungtis yra esminė: net labai didelis modulių laukas netaptų rinkai naudinga elektrine be galimybės saugiai perduoti maksimalią galią.

Finansavimo suma taip pat nėra automatiškai lygi visai galutinei projekto kainai. Formuluotė „iki 561 mln. eurų“ aprašo paskolų paketą, kurio išmokėjimas paprastai priklauso nuo sąlygų ir statybos etapų. Viešame pranešime nepateikta visa nuosavo kapitalo dalis, detali palūkanų struktūra ar galutinė suma, kuri bus faktiškai panaudota. Todėl korektiška kalbėti apie užsitikrintą finansavimo limitą, o ne apie jau išleistus 561 mln. eurų.

Mastą lydi A kategorijos aplinkosaugos priežiūra

EBRD projektą priskyrė A aplinkosaugos kategorijai dėl jo masto ir dalinio persidengimo su dviem „Natura 2000“ teritorijomis. Banko dokumente nurodoma, kad sklypas daugiausia yra istoriškai nusausinta dirbama žemė, tačiau teritorijoje ir greta jos yra saugomų druskingų stepių bei paukščių buveinių. Dėl to vystytojas parengė biologinės įvairovės veiksmų planą, pakeitė išdėstymą ir numatė atkuriamąsias bei kompensacines priemones. Tai yra finansavimo ir įgyvendinimo įsipareigojimai, kurių rezultatą dar reikės tikrinti eksploatacijos metu.

Banko apžvalga mini 82 hektarų plotą, išimtą iš plėtros jautrioms buveinėms gerinti, ir platesnį daugiau nei tūkstančio hektarų valdymo planą. Ji taip pat pažymi, kad požeminis perdavimo kabelis po statybos turi leisti atkurti buveines ir sumažinti susidūrimo riziką paukščiams. Šie teiginiai remiasi projekto poveikio vertinimu bei suplanuotomis priemonėmis; jie dar nėra ilgalaikio gamtos būklės pagerėjimo matavimas.

Dokumentuose aprašyta ir saulės modulių tiekimo grandinės patikra. EBRD nurodo, kad patvirtintų tiekėjų gamybinės bazės yra Kinijoje, tačiau ne Sindziange, o paskolos sąlygos reikalauja atsekamumo dokumentų ir pakeitimų kontrolės. Tai rodo finansuotojų keliamą procedūrinį reikalavimą, bet nėra nepriklausomas visų žaliavų kilmės auditas. Vystytojui dar teks parodyti, kad sutartinės nuostatos vykdomos faktinių pristatymų metu.

Lietuvai „Dama Solar“ svarbus kaip precedentas, rodantis, kokio masto finansavimo, tinklo ir gamtosaugos dokumentų reikia gigavatinės klasės projektui. Baltijos šalyse saulės parkai mažesni, tačiau tie patys klausimai – tinklo pralaidumas, kabelių ir pastočių grafikas, finansavimo sąlygos bei buveinių apsauga – lemia, ar leidimą gavęs projektas taps veikiančia elektrine. Rumunijos atvejis primena, kad vien nominali modulių galia neatsako nei į sistemos integracijos, nei į poveikio aplinkai klausimą.

Artimiausi patikros taškai bus faktinė statybų pradžia, modulių tiekimo ir tinklo jungties vykdymas, skolintojų aplinkosaugos ataskaitos ir paskelbta komercinės veiklos data. Tik pradėjus eksploataciją bus galima lyginti tikrą metinę gamybą su 1 800 GWh prognoze. Iki tol finansavimo uždarymas yra reikšmingas projekto įgyvendinamumo signalas, bet ne pagamintos žaliosios elektros rezultatas.