„Endesa“ 40 senų turbinų pakeis keturiomis: prognozuoja 78,5 proc. daugiau elektros

„Endesa“ pradėjo Coriscada vėjo parko Galisijoje atnaujinimą: nuo 1998 m. veikiančias 40 skirtingos galios turbinų bendrovė pakeis keturiomis naujomis po 7 MW. Bendra turbinų galia padidės nuo 24 iki 28 MW, tačiau prijungimo prie tinklo eksporto riba liks 24 MW. Rugsėjo 21 d. paskelbtame pranešime bendrovė prognozuoja, kad metinė gamyba išaugs nuo 47 iki 83,9 GWh, arba 78,5 proc.

Tai dar nėra išmatuotas modernizuoto parko rezultatas. Darbus planuojama užbaigti 2027 m., bandymus pradėti tų metų pabaigoje, o visišką komercinę veiklą – 2028 m. kovą. Todėl 83,9 GWh rodiklis turi būti vertinamas kaip projekto vystytojo skaičiavimas, kurį po paleidimo reikės palyginti su faktine vėjo generacija ir priverstiniais galios ribojimais.

Tema aptikta per „Renewables Now“, o turbinų skaičius, galia, investicijos ir grafikas patikrinti tiesioginiame „Endesa“ pranešime. Rugsėjo 22 d. informaciją apie pradėtus darbus taip pat paskelbė „La Voz de Galicia“.

Didesnė energija be didesnės tinklo jungties

Iš pirmo žvilgsnio 28 MW turbinų ir 24 MW eksporto riba atrodo prieštaringai. Tačiau vardinė galia nusako bendrą didžiausią generatorių galią, o jungties riba – kiek konkrečiu momentu galima perduoti į tinklą. Keturi modernūs agregatai gali dažniau veikti arti leistinos ribos ir geriau išnaudoti silpnesnį vėją, nors labai vėjuotomis valandomis dalį galimos galios gali tekti apriboti.

Todėl beveik 79 proc. didesnė metinė gamyba nėra paaiškinama vien 16,7 proc. išaugusia instaliuota galia. Svarbi didesnė rotoriaus aprėpiama zona, aukštesnės turbinos, efektyvesni generatoriai, valdymas ir mažesnės prastovos. „Endesa“ viešame pranešime nepateikia vėjo metų prielaidų ar išsamios energijos išeigos metodikos, tad prognozės negalima laikyti garantuotu rezultatu.

Pagal paskelbtus dydžius senoji 47 GWh gamyba atitinka maždaug 22,4 proc. teorinio 24 MW parko metinio potencialo, o 83,9 GWh būtų apie 34,2 proc. teorinio 28 MW potencialo. Tai tik aritmetiniai panaudojimo koeficientai, ne bendrovės paskelbti veiklos rodikliai. Jie neįvertina 24 MW eksporto lubų, planinių remontų ir konkrečių metų vėjo, tačiau padeda suprasti, kad projekte tikimasi ne vien keturiais megavatais didesnės galios, o gerokai efektyvesnio energijos surinkimo per metus.

Toks sprendimas aktualus perpildytiems Europos tinklams: seną parką galima padaryti našesnį naudojant jau veikiančią jungtį, pastotę ir privažiavimą. Vis dėlto tai nėra universali taisyklė. Kiekviename projekte reikia iš naujo įvertinti tinklo sąlygas, leidimus, poveikį aplinkai, triukšmą ir tai, kiek energijos gali būti prarandama dėl eksporto ribojimų.

36,3 mln. eurų investicija ir ES parama

Projektui numatyta 36,3 mln. eurų investicija. Darbus vykdo bendrovė „Sistemas Energéticos Mañón Ortigueira“, kurios 96 proc. priklauso „Endesa“ atsinaujinančios energetikos padaliniui „Enel Green Power España“, o 4 proc. – Galisijos energetikos institutui INEGA. Pagal „Endesa“ informaciją projektui skirta iki 6,79 mln. eurų IDAE administruojamos paramos iš ES ekonomikos gaivinimo plano.

IDAE 2023 m. paskelbti pirmosios „Repotenciación Circular“ programos rezultatai parodo platesnę politikos kryptį: 1 205 senas turbinas atrinktuose projektuose planuota pakeisti 167 naujomis, instaliuotą galią padidinant tik 8 proc., bet prognozuojamą bendrą gamybą beveik padvigubinant. Coriscada priklauso antrajai programos kvietimo bangai, todėl 6,79 mln. eurų sumos negalima pridėti prie 36,3 mln. eurų kaip atskiros investicijos – tai dalinis projekto finansavimo šaltinis.

Bendrovė teigia, kad išmontuoti komponentai bus naudojami kaip atsarginės dalys, parduodami pakartotiniam naudojimui arba kitaip valorizuojami. Taip pat nurodoma, kad skatinta visiškai ES pagamintos turbinos technologija. Kadangi viešame pranešime nėra komponentų kilmės sąrašo ar atliekų audito, šie teiginiai lieka „Endesa“ pateiktu projekto planu, o ne nepriklausomai patvirtintu žiediškumo rezultatu.

Europos seni parkai tampa atskira augimo rinka

Didelė dalis pirmosios Europos vėjo parkų kartos artėja prie 20–30 metų eksploatacijos ribos. Atnaujinimas gali padidinti gamybą neužimant visiškai naujos teritorijos, o mažesnis turbinų skaičius sumažina bokštų ir privažiavimo taškų kiekį. Kartu naujos turbinos yra aukštesnės ir galingesnės, todėl vietos poveikis negali būti vertinamas vien pagal agregatų skaičių.

Lietuvai Coriscada yra naudingas techninis pavyzdys prieš senstant pirmiesiems vietos vėjo parkams. Esminis klausimas bus ne vien naujų megavatų suma, bet ir tai, kiek papildomų megavatvalandžių galima gauti iš esamos jungties bei kaip sutartyse paskirstoma ribojimo rizika. Šiuo požiūriu Ispanijos projektas rodo, kad tinklo galia ir elektrinės metinė energija yra du skirtingi rodikliai.

Patikimiausias Coriscada sėkmės testas bus 2028 m. pradėjus eksploataciją paskelbta faktinė metinė gamyba, prieinamumas ir ribojimų apimtis. Iki tol projektas yra svarbus investicinis ir technologinis signalas, tačiau ne įrodymas, kad 78,5 proc. prieaugis jau pasiektas.