Coo hidroakumuliacinę elektrinę papildys 74 MW / 296 MWh baterijų parkas
„ENGIE“ pradėjo pagrindinius keturių valandų kaupiklio statybos darbus Belgijoje. Baterija ir esama hidroakumuliacinė elektrinė veiks toje pačioje vietoje, tačiau tai du skirtingi kaupimo įrenginiai.
Nuotraukos informacijaWitte, S. (S078), CC BY-SA 3.0, per „Wikimedia Commons“
Belgijos energetikos bendrovė „ENGIE“ rugsėjo 4 d. paskelbė pradėjusi pagrindinius 74 MW galios ir 296 MWh talpos baterijų parko statybos darbus Coo aikštelėje. Parengiamieji darbai vyko nuo 2026 m. kovo, o pagrindinė statybų fazė prasidėjo rugpjūčio 3 d. Projektą Trois-Ponts savivaldybėje planuojama pradėti eksploatuoti 2028 m. pradžioje. Tai statomas, o ne jau veikiantis kaupiklis.
Naujoji ličio jonų baterijų sistema iškils šalia veikiančios 1 080 MW Coo-Trois-Ponts hidroakumuliacinės elektrinės. Šių skaičių negalima sudėti ir pristatyti kaip vieno 1 154 MW baterijų parko: hidroakumuliacinė elektrinė kaupia energiją pumpuodama vandenį į aukštutinį baseiną, o naujasis BESS naudos elektrocheminius elementus. Bendra vieta leis išnaudoti energetikos aikštelės infrastruktūrą ir kompetenciją, bet technologijos, jų darbo ciklai ir galimi apribojimai lieka skirtingi.
Coo jau yra mišri energetikos aikštelė: be hidroakumuliacinės elektrinės, „ENGIE“ joje nurodo 715 kW saulės elektrinę su 2 640 moduliais ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Šie objektai neparodo būsimos baterijos našumo, tačiau paaiškina vietos pasirinkimą – naujas kaupiklis prijungiamas ne tuščiame sklype, o seniai veikiančiame energijos mazge. Bendrovė viešai neatskleidė, kokia esamos pastotės, tinklo jungties ar kitų įrenginių dalis bus bendra, todėl galimų statybos ar prijungimo sąnaudų sutaupymų skaičiuoti negalima.
Keturių valandų santykis apibrėžia projekto paskirtį
296 MWh talpą padalijus iš 74 MW galios gaunamos keturios valandos. Tai reiškia, kad visiškai įkrauta sistema vardine galia teoriškai galėtų tiekti elektrą iki keturių valandų. Praktinis režimas nebūtinai bus vienas nenutrūkstamas iškrovimas: operatorius gali dalį talpos palikti rezervui, keisti galią pagal rinkos signalus, tinklo poreikį, baterijos įkrovos lygį ir techninius apribojimus. Todėl keturios valandos yra projektinis energijos ir galios santykis, o ne pažadas kasdien tiek laiko veikti didžiausia galia.
„ENGIE“ nurodo, kad kaupiklis galės priimti elektrą, kai atsinaujinančios gamybos daug, ir grąžinti ją į tinklą išaugus paklausai. Toks įrenginys taip pat gali greitai reaguoti į sistemos balansavimo poreikį. Bendrovė nepaskelbė Coo baterijos tiekėjo, elementų chemijos, investicijų sumos, pajamų modelio ar sudarytų rinkos sutarčių, todėl iš pranešimo negalima spręsti apie projekto pelningumą arba jo poveikį konkrečioms Belgijos elektros kainoms.
Belgijos portfelyje – vienas veikiantis ir trys statomi parkai
Coo bus ketvirtas didelis „ENGIE“ ličio jonų baterijų projektas Belgijoje. Vilvoorde jau veikia 200 MW / 800 MWh parkas, o Kallo statomas 100 MW / 400 MWh, Drogenbose – 80 MW / 320 MWh kaupiklis. Kartu su Coo tai sudaro 454 MW galios ir 1 816 MWh talpos portfelį. Tačiau ši suma apima skirtingus etapus: eksploatuojamas tik Vilvoorde nurodytas objektas, kiti trys tebėra statomi. Portfelio dydis dėl to nėra tas pats, kas šiandien prieinama baterijų galia.
Visi keturi projektai turi tokį patį keturių valandų energijos ir galios santykį. Tai rodo nuoseklią bendrovės pasirinktą architektūrą, orientuotą ne vien į labai trumpą dažnio reakciją, bet ir į kelių valandų energijos perkėlimą. Vis dėlto faktinę kiekvieno parko paslaugų sudėtį lems Belgijos rinkos taisyklės, sutartys ir operatoriaus sprendimai; vien techniniai MW ir MWh neatskleidžia, kuri dalis bus naudojama arbitražui, rezervams ar kitoms paslaugoms.
Kuo Coo derinys reikšmingas Europai ir Lietuvai
Europos Komisija energijos kaupimą laiko būtinu būsimos elektros sistemos lankstumui, stabilumui ir patikimumui. Jos suvestinėje nurodoma, kad 2024 m. ES atsinaujinantys šaltiniai pagamino 47 proc. elektros, o 2030 m. dalis galėtų siekti apie 69 proc. Kartu vertinama, kad sistemos lankstumo poreikis 2030 m. gali pasiekti 24 proc. visos ES elektros paklausos. Komisijos duomenimis, 2024 m. Europoje įdiegta 4,9 GW galios ir 12,1 GWh talpos didžiųjų, prieš skaitiklį veikiančių kaupiklių, o apskaičiuota bendra šio segmento galia viršijo 13 GW. Tai platesnė rinka, todėl šių rodiklių negalima priskirti vien „ENGIE“ ar Belgijai.
Toje pačioje Komisijos apžvalgoje visa 2024 m. Europos kaupimo galia vertinama maždaug 89 GW ir pabrėžiama, kad didžiąją jos dalį sudarė hidroakumuliacinės elektrinės. Baterijų prieaugis ir senesnis vandens kaupimo parkas dėl to matuoja skirtingus sistemos sluoksnius. Coo projektas šios rinkos krypties nepakeis vienas, bet aiškiai parodo, kaip vienoje aikštelėje gali būti derinamas didelis vandens rezervuaras ir greitai reaguojanti keturių valandų baterija, neskelbiant vienos technologijos kitos pakaitalu.
Lietuvai šis projektas nesukuria tiesioginio naujo pajėgumo, tarpsisteminės jungties ar garantuoto kainų pokyčio. Jo praktinė reikšmė yra palyginamoji: Lietuvos sistemoje taip pat daugėja saulės, vėjo ir baterijų, o Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė jau atlieka didelio kaupimo vaidmenį. Belgijos pavyzdys rodo, kad vandens ir baterijų kaupimas gali būti ne konkuruojančios alternatyvos, o skirtingos trukmės bei reakcijos priemonės. Tikrasis Coo projekto įvertinimas bus galimas po paleidimo, kai paaiškės jo prieinamumas, naudojimo režimai ir indėlis į tinklo paslaugas.
