BYD pusmečio pelnas smuko 20,5 proc., nors eksportas išaugo 67,8 proc.

BYD rugpjūčio 28 d. paskelbė 2026 m. pirmojo pusmečio ataskaitą, kurioje pajamos sumažėjo 7,13 proc. iki 344,82 mlrd. juanių, o akcininkams tenkantis grynasis pelnas – 20,54 proc. iki 12,33 mlrd. juanių. Tuo pat metu bendrovės automobilių eksportas išaugo 67,8 proc. iki maždaug 792 tūkst. vienetų. Rezultatai rodo ne vien bendrą sulėtėjimą: BYD vidaus rinkos silpnumą vis labiau atsveria užsienis, tačiau spartesnės siuntos dar negrąžino visos grupės pajamų ir pelno į augimo trajektoriją.

Specializuotas leidinys „CnEVPost“, aptikęs ataskaitą, apskaičiavo, kad eksportui teko apie 44 proc. iš 1 808 511 per pusmetį parduotų naujos energijos automobilių. Ši dalis gaunama padalijus bendrovės paskelbtą maždaug 792 tūkst. eksportą iš visų pardavimų, todėl yra apytikslė. Ji taip pat neparodo galutinių registracijų: eksportuotas automobilis gali dar būti sandėlyje, keliauti jūra arba laukti prekybos atstovo, o ataskaita nepateikia atskiro Europos pardavimų skaičiaus.

Eksporto augimas neatstojo bendro pardavimų smukimo

Bendras BYD naujos energijos automobilių pardavimas per metus sumažėjo 15,72 proc. iki 1,81 mln. vienetų. Automobilių, su jais susijusių produktų ir kitų gaminių pajamos traukėsi 8,98 proc. iki 275,34 mlrd. juanių ir sudarė beveik keturis penktadalius grupės apyvartos. Elektronikos bei kitų produktų pajamos padidėjo 0,96 proc. iki 69,41 mlrd. juanių, tačiau ši mažesnė veikla negalėjo kompensuoti automobilių verslo nuosmukio.

Pati BYD ataskaitoje vidaus automobilių rinką apibūdina kaip spaudžiamą paklausos ir konkurencijos, o eksporto augimą sieja su platesne veikla Europoje, Lotynų Amerikoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Tai gamintojo geografinis veiklos aprašymas, ne nepriklausoma rinkos dalies statistika. Viešame dokumente nėra lentelės, kuri parodytų, kiek iš 792 tūkst. automobilių teko Europos Sąjungai, Jungtinei Karalystei ar atskiroms šalims.

Marža kilo, bet pelno eilutė sumažėjo

Bendrasis pelnas sumažėjo 2,81 proc. iki 64,99 mlrd. juanių, tačiau bendroji marža pakilo nuo 18,01 iki 18,85 proc. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno pajamų juanio po tiesioginių pardavimo sąnaudų liko kiek didesnė dalis, nors pati pajamų bazė buvo mažesnė. Maržos pagerėjimo negalima painioti su grynojo pelno augimu: pastarąjį dar veikia tyrimų, pardavimo, administravimo, finansinės ir kitos sąnaudos.

BYD nurodo pirmąjį pusmetį moksliniams tyrimams ir plėtrai skyrusi apie 28,9 mlrd. juanių – maždaug 2,3 karto daugiau už to laikotarpio grynąjį pelną. Šis santykis parodo investicijų mastą, bet neatskleidžia atskiros grąžos iš konkrečios baterijos, įkrovimo technologijos ar automobilio platformos. Ataskaitoje taip pat pateikiami pačios bendrovės teiginiai apie technologinę ir rinkos lyderystę; jų nereikėtų laikyti nepriklausomu palyginimu su visais konkurentais.

Pinigų srautas atsparesnis, atsargos juda lėčiau

Veiklos pinigų srautas padidėjo 17,3 proc. iki 37,33 mlrd. juanių, nors apskaitinis pelnas mažėjo. Tai palankesnis trumpalaikio finansinio atsparumo signalas, tačiau vien jo nepakanka spręsti apie visų metų rezultatą: pinigų srautą veikia atsiskaitymai su tiekėjais, pirkėjų mokėjimai ir atsargų pokyčiai, kurių laikas tarp ketvirčių gali smarkiai skirtis.

Atsargų apyvartos trukmė pailgėjo nuo 79 iki 109 dienų. BYD tai aiškina didesne užsienio veiklos dalimi ir ilgesniu automobilių gabenimu. Eksporto plėtra iš tiesų suriša daugiau kapitalo laivuose, terminaluose bei užsienio sandėliuose, bet ilgesnė apyvarta kartu didina poreikį stebėti, ar automobiliai greitai pasiekia galutinį pirkėją. Be šalies registracijų ir prekybos atstovų atsargų duomenų negalima nustatyti, kiek šio pokyčio yra logistikos pasekmė, o kiek – lėtesnis realizavimas.

Europoje eksporto mastą riboja ne vien paklausa

Europos Komisijos duomenimis, Kinijoje pagamintiems BYD gryniesiems elektromobiliams taikomas 17 proc. kompensacinis muitas. Priemonė skirta tik nustatytai Kinijos kilmės BEV kategorijai, todėl jos negalima automatiškai priskirti visiems BYD įkraunamiems hibridams ar kitose šalyse pagamintiems automobiliams. 2026 m. sausį Komisija paskelbė kainų įsipareigojimų pasiūlymų gaires, tačiau galimybė pateikti pasiūlymą nėra automatinė BYD išimtis iš muito – kiekvieną modelį ir eksportuotojo įsipareigojimą Komisija vertina atskirai.

Lietuvos ir kitų Europos šalių pirkėjams pusmečio ataskaita pirmiausia siunčia masto signalą. BYD gali daugiau automobilių nukreipti į užsienį ir išlaikyti dideles investicijas, tačiau dokumentas neatsako, kokia bus konkrečių modelių kaina po muitų, kiek jų registruos privatūs klientai, kaip augs serviso tinklas ar kokia bus likutinė vertė. Patikimiausias kito pusmečio vertinimas turės derinti tris atskirus rodiklius: gamintojo eksportą, nepriklausomas registracijas Europoje ir tai, ar didesnė užsienio apimtis vėl pradeda kelti visos grupės pajamas bei pelną.