„Vattenfall“ patvirtino 254 MW / 1 GWh bateriją buvusios Brunsbiutelio AE teritorijoje
Galutinis investicinis sprendimas projektą perkelia į įgyvendinimo etapą, tačiau kaupiklis dar nestatomas ir neveikia. Prijungimas prie 380 kV „50Hertz“ tinklo numatytas iki 2028 m. pabaigos.
Nuotraukos informacijaDirk Ingo Franke, CC BY-SA 2.0, per „Wikimedia Commons“
Švedijos energetikos grupė „Vattenfall“ rugsėjo 10 d. priėmė galutinį investicinį sprendimą Brunsbiutelyje statyti 254 MW galios ir maždaug 1 000 MWh talpos baterijų parką. Projektas numatytas šiuo metu demontuojamos buvusios atominės elektrinės teritorijoje, o baterija ir jos jungtis su „50Hertz“ 380 kV perdavimo tinklu turėtų pradėti veikti iki 2028 m. pabaigos. Naujas etapas yra investicijos patvirtinimas, ne kaupiklio paleidimas ar jau suteikta tinklo paslauga.
Tema aptikta per „Renewables Now“, o projekto parametrai ir grafikas paimti iš tiesioginio „Vattenfall“ pranešimo. Bendrovė jį vadina didžiausiu savo baterijų projektu ir vienu didžiausių Vokietijoje. Pirmasis apibūdinimas priklauso nuo pačios „Vattenfall“ portfelio, antrasis yra bendrovės rinkos vertinimas; viešame dokumente nepateiktas vienodas visų Vokietijos projektų reitingas.
Beveik keturių valandų santykis, bet ne pažadėtas darbo režimas
Padalijus iki 1 000 MWh talpą iš 254 MW galios gaunama maždaug 3,9 valandos. Tai leidžia projektą apibūdinti kaip beveik keturių valandų kaupiklį pagal vardinių dydžių santykį, tačiau neparodo, kad kiekvieną dieną baterija būtinai keturias valandas veiks visa galia. Faktinį įkrovimą ir iškrovimą lems rinkos kainos, tinklo sąlygos, rezervų poreikis, techniniai apribojimai ir pasirinkta eksploatavimo strategija.
Megavatai ir megavatvalandės čia atsako į skirtingus klausimus. 254 MW nusako didžiausią galios srautą, o iki 1 000 MWh – sukaupiamos energijos kiekį. Talpos formuluotė „iki“ taip pat neleidžia jos laikyti garantuota kasdien prieinama naudinga energija: viešai neatskleisti sistemos nuostoliai, rezervuojama įkrovos dalis, baterijų chemija, ciklų skaičius ar degradacijos garantijos.
Pranešime nėra projekto investicijų sumos, finansavimo struktūros, rangovų ar įrangos tiekėjų. Galutinis investicinis sprendimas yra svarbesnis už ankstyvą ketinimą, nes bendrovė įsipareigoja projektą įgyvendinti, tačiau jis nepakeičia statybų užbaigimo, bandymų ir tinklo prijungimo. Todėl 2028 m. pabaiga lieka planuojama, o ne garantuota komercinės veiklos data.
Sena energetikos aikštelė gauna kitą funkciją
Brunsbiutelio atominė elektrinė nuo 2007 m. nebegamina elektros ir dabar yra demontuojama. „Vattenfall“ bateriją planuoja toje pačioje energetikos aikštelėje, kur jau yra perdavimo infrastruktūros ryšys. Tai nereiškia, kad kaupiklis pakeis buvusios elektrinės energijos gamybą: baterija pati negamina elektros, o perkelia ją laike ir gali greitai keisti įkrovimo bei iškrovimo galią.
Bendrovės duomenimis, jos dabartinį baterijų portfelį sudaro 150 MW veikiančių ir 120 MW statomų projektų, daugiausia prie vėjo bei saulės parkų. Pridėjus Brunsbiutelio 254 MW, bendra vardinė galia aritmetiškai priartėtų prie 524 MW, todėl teiginys apie beveik padvigubėsiantį portfelį yra suprantamas. Vis dėlto šis palyginimas sumuoja veikiančius, statomus ir dar tik iki 2028 m. planuojamus pajėgumus, o ne vien šiandien prieinamas baterijas.
Vokietijoje paraiškų mastas gerokai lenkia veikiančius kaupiklius
Vokietijos federalinė tinklų agentūra nurodo, kad 2025 m. spalio 15 d. šalyje veikė apie 2,4 GW bendrosios galios ir 3,2 GWh naudingosios talpos didieji baterijų kaupikliai. Registruoti planai apėmė dar maždaug 5,0 GW bei 10,4 GWh. Tuo pat metu 2024 m. pabaigoje vien perdavimo tinklų operatoriai buvo gavę apie 226 GW prijungimo paraiškų. Paraiška nėra pastatyta baterija, todėl šių skaičių negalima sumuoti kaip būsimos realios galios.
Ši disproporcija paaiškina, kodėl Brunsbiutelio atveju svarbus ne vien 1 GWh dydis, bet ir konkreti 380 kV jungties kryptis bei investicinis sprendimas. Vis dėlto „Vattenfall“ pranešime neatskleista prijungimo sutarties apimtis, lankstumo reikalavimai ar tai, kokias rinkas kaupiklis aptarnaus pirmiausia. Negalima iš anksto teigti, kad vien šis projektas sumažins konkrečią perkrovą ar elektros kainą vartotojams.
Projekto naudą bus galima vertinti tik turint veiklos duomenis: kiek energijos realiai perkelta tarp valandų, kokias tinklo ar balansavimo paslaugas kaupiklis suteikė, kiek laiko buvo prieinamas ir kokius nuostolius patyrė. Vien vardinė talpa neatsako nė į vieną šių klausimų. Lygiai taip pat būsimas pajamų srautas priklausys nuo rinkų, kuriose baterija dalyvaus, o jos investicinė grąža iš dabartinio pranešimo neapskaičiuojama, nes nepaskelbta nei projekto kaina, nei sutartinės pajamos.
Lietuvai projektas aktualus kaip seno energetikos mazgo panaudojimo lankstumo infrastruktūrai pavyzdys. Tiesiogiai perkelti jo masto ar ekonomikos negalima: skiriasi elektros rinkos dydis, prijungimo taisyklės ir vietos tinklo poreikiai. Praktinė pamoka siauresnė – dideliam kaupikliui svarbu ne tik baterijų talpa, bet ir realus aukštos įtampos tinklo prijungimo kelias, aiški projekto stadija bei skaidriai atskirtos vardinės ir veikiančios galios.
