913 MW „Borkum Riffgrund 3“ pradėjo komercinę veiklą Vokietijoje
83 turbinų parkas jau perėjo nuo pirmosios elektros prie visos komercinės eksploatacijos. 786 MW jo galios susieta su ilgalaikėmis įmonių elektros pirkimo sutartimis.
Nuotraukos informacija„Hello Green“ / „OpenAI“ sukurta AI iliustracija
„Ørsted“ ir „Nuveen Infrastructure“ rugpjūčio 31 d. paskelbė, kad 913 MW galios „Borkum Riffgrund 3“ jūrinis vėjo parkas Vokietijos Šiaurės jūroje pradėjo visą komercinę veiklą. Tai kitas objektas nei neseniai aptartas „Trianel Windpark Borkum I“: ankstesnė publikacija buvo apie 70 MW balansavimo rezervą veikiančiame parke, o ši – apie atskiro „Borkum Riffgrund 3“ projekto komercinį startą. Parke įrengtos 83 turbinos, kurių kiekvienos vardinė galia siekia 11 MW. Tai jau ne statybos planas ar vienos turbinos bandymas: projekto savininkai patvirtino komercinę viso parko eksploataciją.
Pirmąją elektrą parkas į Vokietijos tinklą patiekė 2025 m. gruodžio 3 d. Tuomet „Ørsted“ tikėjosi visą komercinę veiklą pradėti 2026 m. pirmąjį ketvirtį, todėl rugpjūčio pabaigos faktinis etapas pasiektas vėliau už ankstesnį viešą grafiką. Bendrovė nepaaiškino vėlavimo priežasties ir nepaskelbė galutinės projekto kainos, todėl vien iš datų negalima spręsti, ar pasikeitė statybos biudžetas, rangovų atsakomybė arba būsimos pajamos.
Pirmoji elektra dar nebuvo viso parko komercinis startas
Pirmosios elektros etapas paprastai reiškia, kad bent dalis įrangos jau prijungta ir pradeda tiekti energiją, tačiau likusios turbinos, kabeliai bei valdymo sistemos dar gali būti bandomi. Komercinės veiklos pradžia yra stipresnis projekto brandos signalas: savininkas pereina nuo montavimo ir paleidimo darbų prie nuolatinės eksploatacijos. Vis dėlto ji negarantuoja, kad parkas kiekvieną valandą gamins 913 MW. Tai vardinė galia, o faktinę gamybą lems vėjo greitis, prieinamumas, techninė priežiūra ir tinklo apribojimai.
83 turbinų ir 11 MW sandauga tiksliai sudaro skelbiamus 913 MW. „Ørsted“ projektą vadina vienu didžiausių šiuo metu veikiančių Vokietijos jūrinių vėjo parkų, tačiau „Hello Green“ šio bendrovės teiginio nepaverčia atskiru rinkos reitingu. Norint nustatyti konkrečią vietą tarp visų parkų reikėtų vienodu laikotarpiu palyginti oficialų visų Vokietijos veikiančių objektų registrą, o dabartinis pranešimas pirmiausia patvirtina paties projekto būseną ir techninę apimtį.
Didžioji galios dalis susieta su penkiais įmonių pirkėjais
Projektui sudarytos ilgalaikės įmonių elektros pirkimo sutartys, arba PPA, apima 786 MW galios. „Ørsted“ anksčiau nurodė penkis pirkėjus: „Amazon“ tenka 350 MW, BASF – 186 MW, „Covestro“ – 100 MW, „Energie-Handels-Gesellschaft“ ir „REWE Group“ – 100 MW, o „Google“ – 50 MW. Šių sutarčių trukmė svyruoja nuo 10 iki 25 metų. Sudėjus paskelbtus dydžius gaunami tie patys 786 MW, arba apie 86 proc. parko vardinės galios.
PPA megavatai nėra pirkėjui kas valandą garantuojamas fizinis elektros srautas. Sutartys nustato komercinį ryšį su projekto gamyba, kainodaros ir atsiskaitymo taisykles, bet reali vėjo generacija keičiasi. Viešuose pranešimuose neatskleistos visos kainos, gamybos profilio, trūkumo ar pertekliaus atsiskaitymo sąlygos. Todėl 786 MW negalima perskaičiuoti į garantuotą metinį energijos kiekį ar sutarties vertę.
Vis dėlto toks sutarčių portfelis parodo, kaip didelis jūrinio vėjo projektas mažina dalį rinkos rizikos. Ilgas įmonių įsipareigojimas gali padėti finansuoti statybą, o pirkėjams suteikia susitarimu paremtą elektros kainos ir kilmės ryšį. Likę 127 MW vardinės galios taip pat nereiškia, kad ši dalis neturi pirkėjo: vieša informacija tik nurodo PPA susietą apimtį, o ne visas parko prekybos sutartis.
Turbinos prijungtos be atskiros parko transformatorių platformos
„Borkum Riffgrund 3“ naudoja Vokietijoje projektui pritaikytą prijungimo architektūrą: 66 kV kabeliai turbinas jungia tiesiai su „TenneT“ valdoma jūrine keitiklių platforma „DolWin epsilon“. Dėl to pačiame vėjo parke nebuvo statoma atskira jūrinė transformatorių pastotė. Tai nereiškia, kad visa perdavimo infrastruktūra pašalinta – aukštosios įtampos nuolatinės srovės sistema ir kranto tinklo dalis tebėra būtinos. Pakeista riba tarp parko ir tinklo operatoriaus įrangos.
Toks sprendimas svarbus Europos jūrinio vėjo plėtrai, nes parodo kitą didelių parkų prijungimo modelį. Tačiau vieno projekto užbaigimas neįrodo, kad architektūra automatiškai pigesnė ar tinkama kiekvienai Baltijos jūros vietai. Viešai nepateiktas tiesioginis sąnaudų, perdavimo nuostolių, gedimų dažnio ar remonto laiko palyginimas su parkais, turinčiais atskirą jūrinę pastotę.
Lietuvai reikšminga ne vien 913 MW antraštė
Lietuvos planuojamiems jūrinio vėjo projektams Vokietijos patirtis aktuali trimis pjūviais: realiu paleidimo grafiku, perdavimo infrastruktūros ribomis ir ilgalaikių pirkėjų vaidmeniu. „Borkum Riffgrund 3“ atvejis rodo, kad pirmoji elektra ir viso parko komercinė veikla gali būti atskirti ilgu bandymų laikotarpiu. Vertinant Lietuvos projektų terminus todėl verta atskirai skelbti turbinų montavimą, pirmą prijungimą, visų turbinų paleidimą ir komercinės eksploatacijos pradžią.
PPA portfelis taip pat nėra tiesiogiai kopijuojamas modelis. Lietuvoje potencialių didelių pirkėjų skaičius, jų vartojimo profilis, kainų zona ir valstybės paramos konstrukcija skirsis nuo Vokietijos. Tačiau principas išlieka: jūrinio vėjo ekonomikai svarbu ne tik pastatyti turbinas, bet ir iš anksto susieti dalį būsimos gamybos su patikimu pajamų šaltiniu bei parengtu tinklu.
Kitas projekto vertinimo etapas bus ne naujas megavatų pranešimas, o faktiniai eksploatacijos duomenys: metinė gamyba, techninis prieinamumas, tinklo ribojimai ir PPA vykdymas. Tik jie parodys, kiek iš 913 MW vardinės galios virsta patikimai parduodama energija ir ar pasirinkta prijungimo architektūra duoda numatytą naudą.
