„Borkum I“ balansavimo rinkai atvėrė apie 70 MW vėjo galios

Vokietijos „Trianel Windpark Borkum I“ jūrinis vėjo parkas maždaug 70 MW galia kvalifikuotas neigiamos krypties automatinio dažnio atkūrimo rezervui, arba aFRR, ir šią paslaugą teikia nuo 2026 m. liepos. „Trianel“ rugpjūčio 27 d. pranešė, kad komercinis galios siūlymas rinkoje pradėtas liepos 22 d. Naujiena reiškia, kad veikiantis vėjo parkas gali ne vien parduoti pagamintą elektrą: perdavimo sistemos operatoriui pareikalavus, dalį tiekimo jis automatiškai sumažina, kad elektros sistemoje neliktų pertekliaus.

Žodis „neigiamas“ čia neapibūdina blogos paslaugos ar neigiamos elektros kainos. Kai sistemoje generacija viršija vartojimą, dažnis linkęs kilti, todėl neigiamo rezervo teikėjas sumažina gamybą arba padidina vartojimą. „Borkum I“ atveju valdymo signalas perduodamas specialia nuotoline infrastruktūra, o reikiamas vėjo parko galios pokytis turi būti atliktas automatiškai per penkias minutes.

70 MW nėra papildoma elektrinė

Skelbiami maždaug 70 MW yra balansavimo paslaugai iš anksto techniškai patikrinta galia, ne naujai pastatytų turbinų galia ir ne kiekvieną valandą privalomas sumažinimas. Parkas gali pasiūlyti tik tiek lankstumo, kiek tuo metu realiai gamina ir kiek leidžia rinkos bei techninės sąlygos. Ramios jūros metu vėjo gamyba gali būti per maža, kad būtų įmanoma sumažinti visą kvalifikuotą dydį, o rinkos pasiūlymo priėmimas dar nereiškia, kad operatorius būtinai aktyvuos rezervą.

Tai taip pat nėra 70 MWh baterija. Megavatai nusako galios pokyčio greitį, o energijos kiekis priklauso nuo aktyvavimo trukmės. Jei 70 MW mažinimas truktų pusvalandį, nepagamintos arba į tinklą nepatiektos energijos dydis teoriškai būtų 35 MWh, tačiau „Trianel“ nepaskelbė faktinių aktyvavimų trukmės, apimties ar prarastos gamybos duomenų. Todėl negalima apskaičiuoti nei realaus energijos kiekio, nei šios paslaugos pajamų.

Nuotolinis valdymas turi atitikti sisteminės paslaugos patikimumą

Antrinis rezervas reikalauja ne vien turbinų galimybės sumažinti galią. „Trianel“ teigia sukūrusi redundantišką nuotolinio valdymo architektūrą, kuri perdavimo operatorių užklausas realiu laiku perduoda parkui ir automatiškai įgyvendina galios korekciją. Išankstinė kvalifikacija patvirtina, kad konkretus techninis sprendimas atitiko rinkos dalyvavimo reikalavimus; ji neįrodo, kad kiekvienas kitas jūrinis ar sausumos parkas gali pradėti teikti paslaugą be atskiro valdymo, telemetrijos ir bandymų.

Balansavimo rinkoje dar reikia atskirti galios rezervavimą nuo energijos aktyvavimo. Parkas pirmiausia pateikia pasiūlymą būti pasirengęs sumažinti gamybą tam tikru laikotarpiu. Jei pasiūlymas priimamas, operatorius gali aktyvuoti visą arba dalį galios tik tada, kai sistemai jos reikia. Atlygio struktūroje todėl gali būti mokama už rezervuotą galią ir atskirai už faktiškai suteiktą balansavimo energiją, tačiau „Trianel“ savo pranešime konkrečių kainų ar sutarčių nepateikia. Vėjo parkui tenka ir alternatyvioji kaina: sumažinus gamybą, mažiau elektros parduodama įprastoje rinkoje. Kita vertus, lankstumo pajamos gali kompensuoti dalį šio praradimo ir suteikti papildomą vertę valandomis, kai sistemoje elektros per daug. Ar šis derinys ekonomiškai palankus, priklausys nuo aukciono rezultatų, vėjo sąlygų, aktyvavimo dažnio ir parko turimų elektros pardavimo sutarčių.

Bendrovė taip pat nurodo, kad per daugiau kaip dešimt veiklos metų „Borkum I“ pagamino daugiau kaip 6,59 mlrd. kWh elektros. Šis sukauptos gamybos skaičius suteikia parko masto kontekstą, tačiau nieko nepasako apie balansavimo paslaugos pelningumą. Viešai neatskleista, kokią galios dalį parkas siūlo kiekviename aukcione, kiek kartų buvo aktyvuotas, kokį atlygį gavo ar kaip dažnas mažinimas paveiks turbinų eksploatavimą bei elektros pardavimo pajamas.

Baltijos sistemai svarbus lankstumo šaltinių pasirinkimas

Lietuvai šis pavyzdys aktualus dėl augančios vėjo ir saulės dalies bei sinchroninės veiklos su kontinentinės Europos tinklais, tačiau Vokietijos kvalifikacijos ar atlygio taisyklės čia automatiškai negalioja. Balansavimo produktus, techninius reikalavimus ir rinkos prieigą nustato atitinkami operatoriai bei regioninės taisyklės. Todėl „Borkum I“ negalima laikyti įrodymu, kad konkretus Lietuvos vėjo parkas jau gali pasiūlyti tokį pat 70 MW produktą.

Praktinė pamoka platesnė: sistemai lankstumo gali suteikti ne tik baterijos ar dujinės elektrinės. Kai elektros yra per daug, greitai ir patikimai sumažinama atsinaujinanti generacija taip pat gali veikti kaip rezervas, nors tai reiškia sąmoningai nepagamintą energiją. Ekonominį sprendimą lemia palyginimas tarp atlygio už pasirengimą bei aktyvavimą, prarastų elektros pardavimo pajamų ir įrangos eksploatavimo poveikio. Būtent šių faktinių duomenų, o ne vien kvalifikuotų megavatų, reikės norint įvertinti, ar modelis taps įprasta Europos jūrinio vėjo parkų praktika. Baltijos jūros projektams tai ypač aktualu: didėjant įrengtai galiai, jų vertę vis dažniau lems ne vien pagamintos megavatvalandės, bet ir gebėjimas tiksliai vykdyti sistemos operatoriaus signalą. Vis dėlto tam būtinos vietos rinkos taisyklės, patvirtinta techninė prieiga ir realaus darbo bandymai.