Austrija keis saulės paramą, bet 8 GW kaupiklių dar nėra tikslas

Austrijos ekonomikos ir energetikos ministerija rugpjūčio 20 d. paskelbė ketinanti nuo 2027 m. iš esmės perorientuoti investicinę saulės energetikos paramą: mažiau dėmesio skirti įprastų mažų fotovoltinių elektrinių įrengimui, o daugiau – energijos valdymo sistemoms, išmaniesiems kaupikliams ir jau veikiančių saulės elektrinių papildymui baterijomis. Tuo pat metu Austrijos energetikos reguliavimo institucija „E-Control“ rengia atskirą tinklo mokesčių lengvatos modelį sistemai naudingiems kaupikliams.

Tai dar nėra priimta paramos programa. Ministerija nepaskelbė galutinio biudžeto, subsidijų dydžių, atrankos kriterijų ar patvirtintos įgyvendinimo tvarkos. E-Control dokumentas taip pat tebėra konsultacinis reglamento projektas, galintis keistis iki priėmimo. Todėl naujiena žymi politikos kryptį, o ne jau atsivėrusią finansavimo galimybę gyventojams ar vystytojams.

8 GW nėra tas pats, kas dabartiniai 3,2 GWh

Daugiausia dėmesio pritraukęs skaičius – iki 8 GW rinkoje veikiančių baterijų galios 2030 m. – nėra patvirtintas Austrijos tikslas, suplanuotų projektų portfelis ar finansuojama apimtis. Ministerija jį pateikia kaip pirmuosius savo užsakytos, dar nepaskelbtos studijos rezultatus: pagal nagrinėtus scenarijus tokia galia galėtų būti ekonomiškai naudinga elektros sistemai. Kol visa studija ir jos prielaidos neviešos, skaičių reikia laikyti orientaciniu scenarijumi.

Jo negalima tiesiogiai lyginti su ministerijos nurodoma dabartine didesne nei 3,2 GWh baterijų energine talpa. Gigavatai nusako, kokia galia kaupikliai gali krautis arba atiduoti elektrą tam tikru momentu, o gigavatvalandės – kiek energijos jie gali sukaupti. Be to, 3,2 GWh vertinimas remiasi sektoriaus prognozėmis, o ne išsamiu oficialiu registru; ministerijos teigimu, daugelio įrenginių talpa nesiekia 50 kWh.

Austrija atskirai turi apie 6,2 GW hidroakumuliacinių elektrinių galios. Tai nėra baterijų statistikos dalis, bet svarbus sistemos kontekstas: šalis jau gali dalį perteklinės elektros panaudoti vandeniui pakelti į aukštesnį rezervuarą ir vėliau iš jo vėl gaminti elektrą. Naujos baterijos tokį lankstumą papildytų, o ne pradėtų kurti nuo nulio.

Parama ir tinklo mokesčiai sprendžia skirtingas kliūtis

Ministerijos planuojama parama būtų nukreipta į įrangos įsigijimą ir valdymą. Plačios paramos įprastoms mažoms saulės elektrinėms ketinama atsisakyti, tačiau išlaikyti paramą inovatyviems fotovoltiniams sprendimams bei europinės kilmės komponentų priedą. Naujas akcentas – ne baterija kaip pasyvus priedas, o kaupiklis su energijos valdymo sistema, galintis reaguoti į gamybą, kainą ir tinklo būklę.

E-Control siūlomu projektu sprendžiamas kitas klausimas: kada kaupikliui įkrauti iš viešojo tinklo paimta energija galėtų būti atleista nuo tinklo naudojimo ir nuostolių mokesčių. Lengvata būtų taikoma tik energijai, skirtai vėliau grąžinti į tą patį viešąjį tinklą, todėl tai nėra bendra išimtis buitiniam kaupikliui ar savoms reikmėms sunaudojamai elektrai. Skirstymo tinkle projektas turėtų būti įrengtas ten, kur jam nereikia papildomos tinklo plėtros ir kur jis padeda apkrautam mazgui; numatoma bent 1 MW atskiro įrenginio riba arba mažesnių, ne mažesnės kaip 50 kW galios vienetų agregavimas.

Be to, kaupiklio operatorius turėtų sudaryti lankstumo paslaugų sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi. Tinklo operatorius atskirai gautų teisę tam tikromis sąlygomis neatlygintinai riboti įkrovimą ir iškrovimą. Šios sąlygos parodo, kad projekte siūloma lengvata yra atlygis už konkretų sistemos lankstumą, o ne vien už baterijos prijungimą.

Reglamento projekte tokioms lengvatoms numatyta bendra iki 5 GW kaupiklių galios riba visoje Austrijoje ir ne ilgesnis kaip 20 metų taikymo laikotarpis. Abu skaičiai yra projekto nuostatos, o ne galiojanti tvarka. Saulės ir kaupimo sektoriaus asociacija PV&B Austria kryptį įvertino palankiai, tačiau priminė, kad ankstesnius pažadus dar turi pakeisti konkretūs teisės aktai, finansavimo modelis ir stabilios reguliavimo sąlygos.

Austrijos pamoka Lietuvai – mokėti už valdomą lankstumą

Ministerija rugpjūčio 15 d., šeštadienio, duomenis pateikia kaip problemos iliustraciją: vidurdienį saulės elektrinių galia buvo pasiekusi 4,3 GW, o vakare elektros poreikis pakilo iki 6,1 GW. Nuo 10 iki 16 val. didmeninė elektra vidutiniškai kainavo apie 14 Eur/MWh, vakare – apie 180 Eur/MWh. Tai tik vienos dienos pavyzdys, ne įrodymas, kad konkretus baterijų kiekis būtų panaikinęs kainų skirtumą. Ministerijos minimas galimas iki 2 Eur/MWh vidutinės didmeninės kainos sumažėjimas 2030 m. taip pat yra modelio scenarijus, o ne garantuota nuolaida vartotojo sąskaitoje.

Lietuvai svarbiausias klausimas būtų ne tai, ar nukopijuoti Austrijos subsidiją, bet už ką tiksliai mokama. Parama kaupikliui gali duoti daugiau naudos, jei ji susiejama su tinkama vieta, automatiniu valdymu, įkrovimo laiku ir operatoriui prieinamu lankstumu. Austrijos siūlomas derinys – investicinė paskata kartu su sąlygine tinklo mokesčių lengvata – rodo vieną galimą kryptį, tačiau jos negalima perkelti mechaniškai: Lietuvos tinklo struktūra, rinkos dydis ir hidroakumuliacinės galios skiriasi.

Iki sprendimų Austrijoje dar reikia sulaukti galutinės paramos schemos, priimto E-Control reglamento ir visos 8 GW scenarijų pagrindžiančios studijos. Būtent šie dokumentai parodys, ar politinis pažadas virsta patikrinama sistema, kuri atlygina ne už įrengtą bateriją, o už realiai tinklui suteiktą lankstumą.