Australija finansuoja ličio rafinavimo iš skystų atliekų pilotą
Kwinanoje bandoma elektrifikuota „R-Box“ sistema sieks iš kasybos ir perdirbimo skysčių išgauti baterijų klasės litį.
Nuotraukos informacija„Hello Green“ iliustracija
Australijos vyriausybė per Atsinaujinančios energijos agentūrą ARENA skirs daugiau kaip 2,9 mln. Australijos dolerių bendrovės „Electralith“ ličio rafinavimo pilotui Kwinanoje, Vakarų Australijoje. Rugpjūčio 7 d. paskelbtas projektas naudos elektrifikuotą „R-Box“ įrangą, skirtą baterijų klasės ličiui išgauti iš skystų kasybos ir perdirbimo atliekų. Nauja čia yra pasirinkta žaliava ir proceso forma: bandoma vertę susigrąžinti iš srauto, kuris įprastai būtų laikomas šalutiniu produktu ar tvarkymo problema.
Visa projekto vertė siekia 7,3 mln. Australijos dolerių, o numatyta programa truks apie 14 mėnesių. Projektavimas turi prasidėti 2026 m., statyba, paleidimas ir bandymai – vykti 2027 m. Tai dar nėra komercinė rafinavimo gamykla ar patvirtintas didelio masto pajėgumas. Piloto užduotis yra parodyti, ar technologija stabiliai pasiekia reikiamą produkto grynumą, energijos sąnaudas ir išeigą su realiais, nevienodos sudėties pramoniniais skysčiais.
Vyriausybė ir technologijos kūrėjas teigia, kad visiškai elektrinis procesas gali naudoti atsinaujinančią elektrą, mažiau vandens bei cheminių medžiagų ir sukelti mažiau emisijų nei įprastas ličio rafinavimas. Šie aplinkos pranašumai šiame etape yra projekto teiginiai, kuriuos turės patvirtinti bandymų duomenys ir gyvavimo ciklo analizė. Ypač svarbu aiškiai apibrėžti palyginimo bazę: skirtingos ličio žaliavos ir tradiciniai procesai sunaudoja nevienodą vandens, reagentų bei energijos kiekį.
Baterijų klasės produktą lemia ne vien išgauto ličio kiekis
Baterijų tiekėjui reikia labai pastovios cheminės sudėties ir mažo priemaišų lygio. Technologija gali sėkmingai atskirti litį, bet vis tiek nepasiekti kainos ar grynumo, tinkamo katodų medžiagoms. Todėl pilotas turės vertinti visą procesą: skysčio paruošimą, selektyvumą, membranų ar kitų komponentų ilgaamžiškumą, energijos sąnaudas, produkto gryninimą ir likusio atliekų srauto tvarkymą. Vienas geras laboratorinis mėginys dar neparodo nuolatinės pramoninės išeigos.
Kwinana yra didelė pramonės ir žaliavų apdorojimo vieta, todėl bandymui svarbus artumas potencialiems žaliavos srautams, energijai ir specialistams. Jei procesas pasiteisins, „Electralith“ planuoja platesnį diegimą Australijoje ir kitose rinkose. Vis dėlto plėtrai reikės ne tik įrangos kopijos. Kiekvienos kasybos ar rafinavimo atliekų chemija skiriasi, todėl komerciniam projektui būtini ilgalaikiai tiekimo susitarimai, mėginių analizė ir aiški atsakomybė už likusias medžiagas.
Australijai projektas svarbus ir pramonės politikos prasme. Šalis išgauna daug ličio žaliavos, tačiau didesnę pridėtinę vertę dažnai pasiima kitur veikiantys rafinuotojai ir baterijų medžiagų gamintojai. Vyriausybės finansavimas siekia padėti vienu žingsniu pakilti vertės grandinėje. Tačiau vietinis apdorojimas nėra automatiškai konkurencingas: jis turi atlaikyti pasaulines kainas, užtikrinti energijos ir reagentų tiekimą bei turėti pirkėją, pasirengusį kvalifikuoti nauju būdu pagamintą produktą.
Piloto vertę parodys išmatuojami rezultatai 2027 metais
Viešam finansavimui prasmingi tarpiniai kriterijai būtų apdoroto skysčio kiekis, ličio atgavimo procentas, produkto grynumas, sunaudota elektra, vanduo ir reagentai vienai produkto tonai. Taip pat reikia vertinti, kiek laiko įranga veikia be sustojimo ir kaip dažnai keičiamos proceso dalys. Be tokių rodiklių teiginys apie švaresnį rafinavimą liktų rinkodarinis. Rezultatai turėtų būti lyginami su realia alternatyva, o ne tik su teoriškai nepalankiausiu įprasto proceso scenarijumi.
Europos baterijų pramonei Kwinanos bandymas aktualus kaip galimas papildomas žaliavos ir technologijos šaltinis, bet ne kaip greitas tiekimo problemos sprendimas. Net sėkmingas 14 mėnesių pilotas dar turės pereiti projektavimo, finansavimo, leidimų ir kliento kvalifikavimo etapus. Artimiausia patikrinama naujiena bus ne naujas pažadas apie mažesnį pėdsaką, o 2027 m. bandymų ataskaita su palyginamais proceso duomenimis. Būtent ji parodys, ar iš atliekų srauto gaunamas litis gali konkuruoti kokybe, kaina ir mastu.
