Airijos saulės parkų gamyba augo 51 proc., bet elektros tiekimą labiausiai didino importas

Airijos į tinklą patiektos elektros kiekis 2025 m. padidėjo 3,5 proc. iki 35 884 GWh, nors šalyje pagamintos elektros kiekis beveik nekito. Rugpjūčio 24 d. paskelbta Airijos centrinės statistikos tarnybos (CSO) suvestinė rodo, kad didžiąją tiekimo prieaugio dalį sudarė grynasis importas, o tinklo masto saulės parkų gamyba išaugo 51 proc. iki 1 101 GWh. Rugpjūčio 25 d. saulės augimą išskyrė „pv magazine“.

Šie skaičiai nepasako vienos paprastos istorijos apie visą sistemą. Saulės parkai augo sparčiausiai procentais, tačiau sudarė tik 4 proc. Airijoje pagamintos elektros. Tuo metu 6 130 GWh grynojo importo teko 17 proc. viso tinklo tiekimo. Generacijos, importo ir tiekimo vardikliai skiriasi, todėl jų dalių negalima sudėti tarsi vienos gamybos struktūros.

Tiekimo augimas nebuvo vietinės generacijos augimas

CSO bendrą tinklo tiekimą skaičiuoja sudėdama vietinę generaciją, grynąjį importą ir kaupimo sistemų iškrovą. 2025 m. šią 35 884 GWh sumą sudarė 29 335 GWh generacijos, 6 130 GWh grynojo importo ir 419 GWh iš hidroakumuliacinių bei baterijų sistemų atiduotos elektros. Tai nėra tas pats, kas galutinis vartojimas: suvestinė aprašo į tinklą patekusį kiekį pagal CSO metodiką.

Generacija nuo 29 267 GWh 2024 m. padidėjo vos 68 GWh, arba maždaug 0,2 proc. Grynas importas tuo pačiu metu išaugo 1 069 GWh, arba 21 proc. Bendras importas siekė 6 611 GWh, eksportas – 481 GWh, o 6 130 GWh yra jų skirtumas. Duomenys neatskleidžia importuotos elektros kilmės, todėl jos negalima automatiškai vadinti atsinaujinančia ar teigti, kad ji pakeitė konkrečią Airijos elektrinę.

Saulės šuolis svarbus, bet jo vardiklis dar mažas

Didžiųjų saulės parkų gamyba pakilo nuo 731 GWh 2024 m. iki 1 101 GWh 2025 m. Tai 51 proc. metinis ir 166 proc. dvejų metų augimas, palyginti su 414 GWh 2023 m. Vis dėlto net po šio šuolio saulė sudarė 4 proc. 29 335 GWh generacijos. Absoliučiu kiekiu ji gerokai nusileido tiek vėjui, tiek dujoms.

Svarbi ir duomenų aprėptis. CSO rinkinys apima pagrindinės veiklos gamintojus, tiekiančius elektrą parduoti į tinklą, tačiau ne visą savo reikmėms gaminamą elektrą. Todėl 1 101 GWh rodiklis neapima visos namų ir įmonių stogų saulės generacijos. Antraštinis 51 proc. augimas tiksliai taikomas tinklo masto saulės parkams, o ne visai Airijos fotovoltinei rinkai.

Vėjas ir dujos tebėra dvi didžiausios generacijos dalys

Dujos 2025 m. pagamino 13 918 GWh ir sudarė 47 proc. Airijos generacijos. Vėjo elektrinės pagamino 11 782 GWh, arba 40 proc., o jų gamyba per metus padidėjo 3 proc. CSO skaičiuoja, kad visi atsinaujinantieji kartu sudarė pusę pagamintos elektros. Tai yra generacijos, o ne bendro tiekimo dalis, nes į tiekimą dar įeina importas ir kaupimo iškrova.

Metinis vidurkis taip pat slepia didelius svyravimus. Atsinaujinančiųjų dalis atskiromis 2025 m. dienomis siekė nuo 11 iki 86 proc., daugiausia dėl kintančios vėjo gamybos. CSO šio 86 proc. skaičiaus nevadina nauju rekordu, o viena aukšta diena nereiškia, kad tokią dalį sistema gali išlaikyti visomis valandomis.

Kaupimas mažas per metus, bet svarbesnis konkrečiomis valandomis

Hidroakumuliacinių elektrinių ir baterijų iškrova kartu 2025 m. siekė 419 GWh, suapvalinus – 1 proc. viso tinklo tiekimo. Tai atiduota energija, o ne įrengta kaupiklių talpa ar nauja gamyba. CSO suvestinė šiame rodiklyje neatskiria baterijų nuo hidroakumuliacijos ir neparodo įkrovimo nuostolių, todėl 419 GWh negalima laikyti grynuoju saugojimo indėliu.

Kaupimo reikšmė išryškėja trumpesniuose intervaluose. 17–18 val. laikotarpiu jis vidutiniškai suteikė apie 4 proc. tiekimo, o didžiausia dienos reikšmė šioje valandoje pasiekė 13 proc. Tai paaiškina, kodėl mažas metinis energijos kiekis gali būti vertingas piko metu, tačiau vien maksimumas neparodo, kaip dažnai, kokia kaina ir kokiu technologijų deriniu tokia pagalba buvo suteikta.

Ką Airijos balansas sako Europai ir Lietuvai

Airijos duomenys parodo, kad atsinaujinančios generacijos augimą būtina vertinti kartu su importu, dujomis ir valandiniu lankstumu. Spartus vienos technologijos procentinis šuolis gali vykti tuo pat metu, kai bendra vietinė generacija beveik nekinta. Jungtys padidina tiekimo pasirinkimą, bet metinė suvestinė neatsako, ar importas buvo pigesnis, švaresnis ar tiesiog reikalingas konkrečiomis mažo vėjo valandomis.

Lietuvai tai yra metodinis, o ne tiesiogiai kopijuojamas palyginimas. Mūsų jungčių, vietinės generacijos, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir vartojimo struktūra skiriasi. Tačiau vertinimo taisyklė ta pati: atskirai matuoti pagamintą elektrą, grynąjį importą, tiekimą, kaupimo iškrovą ir technologijų dalis. Tik taip saulės ar vėjo augimas nebus supainiotas su visos sistemos energetine nepriklausomybe.